Šalia miesto poliklinikos, apleisto pastato pamatuose, „namus“ įsirengęs Genadijus teigia, kad aplinkiniai jo kaimynyste tikrai neturėtų skųstis. Nors daugelis pusamžį vyrą nulydi užuojautos kupinais žvilgsniais, jis tikina likimo nekeiksnojantis. Atvirkščiai, jaučiasi daug laimingesnis gyvendamas po laiptais nei bendruose namuose su žmona.
Atrasti Genadijaus „namus“ prašalaičiui gana sudėtinga – vyras juos įsirengęs mūriniuose apleisto pastato pamatuose. Kadangi dabar jie užžėlę aukšta žole, čia gyvenantįjį išduoda tik „įėjimo“ durys, nuklotos kilimais. Įeiti į vyriškio buveinę nėra taip paprasta – į vidų galima tik įšliaužti, mat nuo grindų iki lubų nėra nė pusės metro. Viduje grindys nuklotos įvairių raštų ir spalvų kilimais, šalia – pora antklodžių, tolėliau – stirta knygų, drabužių krūva ir keli buteliai nuo alaus, prie įėjimo mėtosi ir kelios nuorūkos.
„Čia gyvenu jau pusantrų metų. Žmonai palikau namus ir viską, ką kartu užgyvenome, ir išėjau kaip stoviu“, – „Sekundei“ pasakojo vyriškis.
Jis teigė skųstis tikrai neturintis kuo: visai šalia – Nevėžis, tad kiekvieną rytą dar prieš šešias, kol nėra žmonių, skubantis nusiprausti, o pavalgyti gauna „Betliejaus“ valgyklėlėje.
„Visko man užtenka, net žiemą, kai lauke buvo trisdešimt laipsnių šalčio, nesušalau, turiu gerą pūkinę antklodę, radiją. Valgyti taip pat gaunu, o praustis Nevėžio vandens užtenka. Išmaldos neprašau ir į akis kitiems nelendu, bet kartais žmonės patys įbruka kelis litus. Pinigų man nereikia, bet jeigu duoda, neatsisakau“, – atvirai porino Genadijus. Pats sau šeimininkas
Toks gyvenimo būdas jam patinka, nes pats sau yra šeimininkas. Kadangi dabar turi daug laisvo laiko, labai mėgsta skaityti. Iš slėptuvės gilumos traukdamas pundą senų knygų, Genadijus tikina visą šį gėrį radęs prie konteinerių. Net siūlosi kai kurias padovanoti, mat jau ne po kartą perskaitytos. Visą gyvenimą dirbęs santechniku ir dabar sako kartais gaunantis darbo, pažįstamam, dirbančiam statybose, padedantis. Tik sveikata jau nebe ta.
„Tiesą sakant, dažniausiai nieko neveikiu, skaitau arba vaikštinėju. Juk niekam nieko blogo nedarau. Aišku, kartais pasvajoju ir apie tikrus namus, bet ir taip gerai, svarbiausia, kad būtų sveikatos“, – kalbėjo Genadijus. Paklaustas, kodėl gyvena apleisto namo pamatuose įkurtoje pašiūrėje ir nesikelia į nakvynės namus, kur jo lauktų bent minimalios sanitarinės sąlygos ir švari patalynė, varguolis patikino, kad jo ir varu niekas nenuvarytų.
Gestais rodydamas, kad nakvynės namų gyventojai nespjauna į taurelę, jis tikina pats nevartojantis svaigalų, nors nuo vyriškio sklindantis alkoholio tvaikas išduoda ką kita.
Genadijus tikina, kad bet kada galėtų grįžti ir į namus, tačiau nenorintis, mat tektų kasdien klausytis žmonos priekaištų. Dukra, sukūrusi savo šeimą, gyvena Norvegijoje. Kartais finansiškai paremianti tėvą, tačiau jis pats nenorintis jokios pagalbos.
„Man čia vienam daug geriau, nes žmona visas ausis išūžė, o dukros nenoriu prašyti pagalbos. Esu nusiprausęs, švariai apsirengęs, valgyti gaunu ir pastogę turiu, tad ko daugiau reikia“, – sakė vyras. Baudos nedrausmina
Miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė teigia, kad dar prieš kelerius metus jų skyrius kone kiekvieną mėnesį sulaukdavo gyventojų skambučių, kad valkataujantys asmenys po namų balkonais įsitaisę guolius. Nemalonūs kvapai, galimų ligų užkratas ir triukšmas versdavo žmones ieškotis pagalbos.
Pastaraisiais metais tokių skambučių pasitaiko vis rečiau. R. Baltutytė svarsto, kad benamiai renkasi kiek nuošalesnes vietas, kad kuo mažiau būtų matomi.
Tiesa, su pagalbos prašymu neseniai kreipėsi daugiabučio Dariaus ir Girėno gatvėje gyventojai, kad po laiptų terasos aikštele keli benamiai susinešė savo mantą ir naktimis čia miega.
„Visada turime reaguoti į tokius iškvietimus, vykstam, aiškinamės, kartais pavyksta viską išspręsti gražiuoju, kartais – ir piktuoju. Tokių žmonių baudomis nepagąsdinsime, nes jie neturi nei asmens dokumentų, nei yra kur registruoti“, – sako R. Baltutytė.
Pagal taisykles po daugiabučių balkonais ar kitose viešose vietose krautis savo mantą ar darytis miegojimo vietas yra draudžiama, tačiau jeigu pastatas, kuriame įsikūrę benamiai, priklauso privačiam savininkui, Viešosios tvarkos skyriaus specialistai negali nieko padaryti.
„Jeigu benamiai įsikuria privačiuose pastatuose, tai jau tų pastatų šeimininkų reikalas. Tačiau mes visada stengiamės reaguoti, nes jeigu ten gyvena asocialūs žmonės, gali būti, kad pastatas nėra tvarkingas, o tai jau mūsų rūpestis“, – teigė R. Baltutytė.
Nemuno gatvės 77-uoju numeriu pažymėtas pastatas, kuriame prieglobstį rado ir Genadijus, priklauso net 15 savininkų. Sovietinis monstras kurį laiką keliavo iš rankų į rankas, čia buvo planuojama įkurti šiuolaikišką verslo centrą, tačiau iki dabar dalis pastato stovi užkaltais langais ir durimis. Registrų centro duomenimis, didžioji dalis patalpų, net 10 iš 15, priklauso „Swedbank lizingui“.
