„Laisvė ir teisingumas“ skandalai – korupcijos šešėliai, nusikaltimai už vairo ir netesėti pažadai

Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmes – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nei juoktis, nei verkti – kandidatai į Seimą internete šėlsta: transliacijos viduryje nakties, didžėjavimas ir žymusis partijos himnas

Kokią valdžią išrinksime? Prisiminkime didžiausias partijų nuodėmes

DIENOS PJŪVIS. Ar Seime yra vietos žaliųjų partijos programai?

Artūras Zuokas 

Pirmasis partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąraše žengia partijos lyderis Artūras Zuokas, kuris labiausiai žinomas už savo darbus, būdamas Vilniaus meru (juo jis buvo 2000–2007 m. ir 2011–2015 m.) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu.

O per ilgą savo politiko karjerą buvęs Vilniaus meras taip pat yra įsivėlęs ir į ne vieną, garsiai visoje šalyje nuskambėjusį skandalą. 

2003 m., mėgindamas būti perrinktas Vilniaus miesto mero rinkimuose A. Zuokas, tai nusprendė daryti neteisėtai. Siekdamas, kad sostinės tarybos deputatas ir bendrapartietis Vilmantas Drėma per Vilniaus mero rinkimus balsuotų už jį, A. Zuokas į pagalbą pasikvietė „Rubicon group“ valdybos pirmininką Andrių Janukonį ir įmonės atstovą Darių Leščinską bei bandė daryti įtaką V. Drėmai.

Visgi galiausiai nuspręsta, kad geriausia būtų V. Drėmą pagrobti, kad jo neperviliotų kiti kandidatai. Todėl birželio 10 dieną sostinės tarybos deputatas buvo išvežtas į sodybą Molėtų rajone. Jam taip pat duotas ir 45 tūkst. litų (13 tūkst. eurų) kyšis, kuris buvo užmaskuotas, kaip stambaus užsakymo avansas. Dingusio deputato ieškojo ir policijos pareigūnai.

Kitą dieną V. Drėma buvo atvežtas į Vilniaus tarybos posėdį, kur ir buvo renkamas meras. Galiausiai A. Zuokas meru buvo išrinktas po ketvirto bandymo birželio 25 dieną. 

2008 m. teismas A. Zuoką pripažino kaltu bandžius papirkti V. Drėmą. Politikui skirta 13 tūkst. litų (apie 3,8 tūkst. eurų) bauda, bet atlikus bausmę teismas teistumą po metų panaikino. Šalia A. Zuoko byloje nugulė ir kaltais pripažintų „Rubicon group“ vadovų pavardės. Pats A. Zuokas šį teistumą yra pavadinęs teistumu už „gerus darbus“. 

Pramintas Abonentu

2004 m. prokuratūros dėmesio sulaukė „Rubicon group“ įmonių buhalterija. Įtarta, kad „Rubicon group“ už įmonei naudingus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus 2001–2003 m. mokėjo Abonentu vadinamam asmeniui. Žiniasklaidoje teigta, kad po Abonento slapyvardžiu slypėjo A. Zuoko vardas.

Seimo laikino tyrimo komisija 2005 m. paskelbė, kad koncerno „Rubicon“ juodojoje buhalterijoje bei telefoniniuose pokalbiuose minimas Abonentas ir yra A. Zuokas. Už prilipdytą daugeliui žinomą Abonento pravardę A. Zuokas šmeižtu apkaltino konservatorių Kęstutį Masiulį, bet teismas 2006 m. A. Zuoko kaltinimus atmetė.

2020 m. liepos mėn. Energetikos ministerija Vilniaus apygardos teisme pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms: „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ (tuo metu „Rubicon“) ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – Artūrui Zuokui, Andriui Janukoniui ir Linui Samuoliui.

Šia byla siekiama įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Sulaukė prezidentės dėmesio

Kai kuriuos A. Zuoko darbus savo metiniame pranešime 2014 m. kovą kritikavo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazpromas“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų. Kai kuriuose regionuose ne savivaldybė valdo šilumos tiekėjus, o šilumos oligarchai diktuoja sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams“.

 A. Zuoko vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. sausį priimtu sprendimu 15 metų išnuomojo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei veiklą t. y. šilumos, karšto vandens ir elektros energijos gamybą, perdavimą ir pardavimą privačiai Prancūzijos bendrovei „Dalkia“.

Pažadai teliko kalbomis

Per tris savo kadencijas kaip Vilniaus miesto meras A. Zuokas turėjo ir ne vieną ambicingą idėją, kaip Vilnių paversti geresniu miestu. Deja, tačiau nemažai šių idėjų ir sostinės gyventojams padarytų pažadų liko arba neišpildyti, arba nepasiteisino. 

Štai 2000-2002 m. A. Zuoko ataskaitoje, apžvelgiant atliktus darbus, garsiai nuskambėjo eilutė, kurioje teigta, jog yra svarstoma galimybė sostinėje nutiesti tramvajaus linijas. Idėja nepamiršta ir po dviejų metų. 2004 m. išleistoje A. Zuoko ataskaitoje teigta, kad tramvajaus projektas toliau puoselėjamas. Planuota, kad iki 2020 m. Vilniuje bus nutiestos dvi tramvajaus linijos. Tramvajaus idėją A. Zuokas iškėlė ir kandidatuodamas paskutiniuose Vilniaus miesto mero rinkimuose 2023 m. 

Kitas A. Zuoko ilgai puoselėtas, tačiau taip ir nerealizuotas projektas – Guggenheimo muziejus. 2003 m. A. Zuokas Niujorke susitiko su Guggenheimo muziejaus direktoriumi Thomasu Krensu ir domėjosi galimybėmis steigti panašų šiuolaikinio meno muziejų Vilniuje. Visgi projektą 2007 m. nugesino atėjusi nauja miesto valdžia.

Ne vieną kartą A. Zuokas mėgino statyti ir Nacionalinį stadioną sostinėje. Visgi  ne kartą pradėtas projektas taip ir nebuvo užbaigtas. 2006 m. A. Zuoko ataskaitoje skelbta, kad iki 2009 m. Vilniuje bus pastatytas Nacionalinis stadionas. Jame turėjo tilpti 20 tūkst. žiūrovų, stadionas turėjo būti skirtas lengvajai atletikai, futbolui kultūriniams renginiams. Pastatyti stadioną A. Zuokas žadėjo ir prieš 2011 m. rinkimus.

Nesėkmę patyrė ir pirmasis oranžinių dviračių projektas, ir Remigijaus Šimašiaus uždarytos nuostolingos Lietuvos avialinijos „Air Lituanica“, savivaldybei priklausiusi ir bankrutavusi taksi bendrovė „Vilnius veža“. Taip pat A. Zuoko pusėn metami kaltinimai „praskolinus Vilnių“, mat jo valdymo laikotarpiu sparčiai augo Vilniaus miesto skola. Daug gyventojų ir architektų kritikos sulaukė sostinės Perkūnkiemio projektas, tapęs blogo planavimo ir per didelio tankio simboliu.

Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė

Antroji „Laisvės ir teisingumo“ sąraše žengia V. Jankauskaitė-Milčiuvienė – Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė ir buvusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė. 

Kone labiausiai V. Jankauskaitė-Milčiuvienė žinoma kaip „Basų mamų“ judėjimo organizatorė. 2021 m. lapkritį veikęs judėjimas buvo žinomas dėl tėvų rengtų protestų prieš galimybių paso taikymą vaikams. O savo nepasitenkinimą tėvai su V. Jankauskaite-Milčiuviene priešakyje, išreikšdavo atsistoję prie valdžios organų pastatų ir nusiaudami batus. 

Pirmąjį kartą basos mamos protestavo prie Vyriausybės. Netrukus suorganizuota ir antroji akcija prie prezidentūros. Tada į prezidentūros kiemą išėjusi vyriausioji G. Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pakvietė V. Jankauskaitę-Milčiuvienę ir kitas protestuojančias mamas pasikalbėti su prezidentūros atstovais.

 Nepritariančių galimybių paso taikymui vaikams nuo 12 metų tėvų grupė Vilniaus Daukanto aikštėje surengė trečiąją akciją „Nesprogdinkite vaikystės. Uždekime Prezidentui šviesą veikti“. Jos metu netrūko ašarų ir Seimo narių palaikymo. Prie protestuotojų prisijungė ir Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovas Arvydas Daunys bei prieštaringai vertinamas Grafas Liutkevičius.

Visgi kai kurie žmonės teigė, jog tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) priklausiusi politikė rengdama protestus paprasčiausiai bandė susirinkti politinių balsų. Kad akciją reikėtų vadinti politine, o ne pilietine, tuo metu neabejojo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.

„Labai negražu, ypač iš opozicijos šiuo metu tokiu būdu bandyti trukdyti vykdyti vakcinacijos kampaniją, COVID-19 valdymą. <….> Dėti sau politinius bonusus manipuliuojant prezidentu, manipuliuojant vaikais, man atrodo, yra labai niekinga“, – naujienų portalui tv3.lt sakė ji.

Gintautas Babravičius

Trečiuoju numeriu į Seimo rinkimus „Laisvės ir teisingumo“ partijoje kandidatuoja Gintautas Babravičius – buvęs Seimo narys ir ilgametis Vilniaus miesto savivaldybės narys ir buvęs sostinės vicemeras. 

Miesto pinigais parėmė bičiulį?

2009 m. dėl nežinomų priežasčių ne Vilniuje, o Norviliškėse prie Baltarusijos sienos vykęs festivalis „Be2gether“ kažkodėl buvo įtrauktas į „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009” (VEKS) renginių programą.

Kultūros ministerijai kategoriškai atsisakius remti šį komercinį renginį, jį finansuoti ėmėsi Vilniaus valdžia. Sostinės meras Vilius Navickas žiniasklaidai aiškino, kad miesto biudžetas skylėtas, tačiau komerciniui jaunimo renginiui staiga buvo numatyta skirti 780 tūkst. litų.

Vilniaus savivaldybėje sklandė kalbos, kad išskirtinis dėmesys ir finansinė parama festivaliui „Be2gether“ suteikta tik tai dėl to, kad tuo metu sostinės vicemeru buvęs G. Babravičius artimai bičiuliaujasi su pagrindiniu festivalio rengėju Giedriumi Klimkevičiumi.

Pasak G. Babravičiaus, festivaliui „Be2gether“ suteikti finansinę paramą neva pritarė ekspertai, atidžiai peržiūrintys ir įvertinantys visus VEKS projektus. O kalbėdamas, kodėl nuspręsta paremti ne Vilniuje vyksiantį festivalį sostinės pinigais, G. Babravičius teigė, kad daug į festivalį vyksiančių žmonių keliauja per Vilnių.

„Kai krepšininkai žaidžia ir laimi, o paskui gauna valstybines premijas ir finansavimą, tai irgi galime vadinti sąlygine komercija. Šis renginys žavus tuo, kad dvelkia tarptautine dvasia. Jame dalyvauja būrys muzikos gerbėjų iš įvairių Europos šalių. Jie vyksta per Vilnių ir išleidžia čia nemažai pinigų, taip atsiranda įplaukų į valstybės biudžetą“, – teigė G. Babravičius. 

Be to, ilgametis politikas su savimi į Seimo rinkimus nešasi ir vieną didelę dėmę – jis 7 metus, nuo 1982 m. iki 1989 m. priklausė Tarybų sąjungos komunistų partijai. 

Antanas Juozas Zabulis

9 Sąraše žengia A. J. Zabulis – ilgametis UAB „Omnitel“ prezidentas ir dabartinis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. 

Politikui savo karjeroje taip pat nepavyko išvengti skandalų, o vienu metu jis buvo kaltinamas prekyba poveikiu. 2020 m. žiniasklaidoje skelbta, kad Teisėsauga įtaria, jog „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gevydas Vainauskas susitarė priimti kyšį iš A. J. Zabulio už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais. Jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai. Pats A. J. Zabulis kaltę neigė, o galiausiai buvo išteisintas. 

Gediminas Jakavonis

Į teisėsaugos akiratį pakliuvo ir 28-oje sąrašo vietoje esantis „Laisvės ir teisingumo“ kandidatas į Seimo narius G. Jakavonis. Politikas prasikalto dėl viršyto greičio 2013 metais.

Tada greičio matuoklis, įrengtas kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas užfiksavo greitį viršijusį automobilį. Automobilio savininkui išsiuntus pranešimą atvykti į policiją. Tiesa, į policiją atvyko politiko žmona, kuriai ir buvo surašytas protokolas. Nuobaudų neturėjusiai parlamentaro sutuoktinei tada skirta 50 litų piniginė bauda. Jeigu tuomet būtų prisipažinęs G. Jakavonis, jam dėl galiojančių nuobaudų būtų skirta 300 litų bauda. 

Visgi, Alytaus apskrities policijai atliekant tikrinimą Varėnos rajono policijoje, tikrintojai pastebėjo, kad nuotraukoje matosi vyriškis, o ne moteris, kuriais surašytas protokolas. Galiausiai tuometinis Seimo narys G. Jakavonis prisipažino nepasakęs teisybės, jog automobilį iš tikrųjų vairavo jis. Už tai politikui buvo skirta 200 litų bauda.

Buvę komunistai

57-asis „Laisvės ir teisingumo“ sąraše žengia gydytojas chirurgas Vytautas Vaitkevičius. Į politiką gydytojas chirurgas įsitraukęs jau gana seniai, visgi pirmoji jo politinė partija visuomenėje žinoma ne iš gerosios pusės – V. Vaitkevičius 1986-1990 metais priklausė Tarybų sąjungos komunistų partijai, taigi dabartinis kandidatas į Seimo narius yra buvęs komunistas.

Save buvusiu komunistu deklaruoja ir 66 sąrašo numeris Osvaldas Markevičius, kuris komunistų partijai priklausė 1986,1989 metais. Be to, kandidatas į Seimo narius taip pat teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai. 

Be to, komunistų partijai priklausė ir žinomas Lietuvoje aktorius, 35-asis „Laisvės ir teisingumo“ sąrašo numeris Vytautas Rumšas.

Komunistų partijai taip pat priklausė 32-asis „Laisvės ir teisingumo“ sąrašo numeris Rimantas Makrickas.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 13 d.