Laikraštis amerikietei padėjo rasti gimines

„Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė apie JAV gy­ve­nan­čią Heat­her Ale­xan­der, ieš­kan­čią pro­tė­vių Alek­sand­ra­vi­čių ir Ši­mai­čių šei­mų ("Ame­ri­kie­tė ieš­ko Ši­mai­čių ir Alek­sand­ra­vi­čių“, 2012-07-03). Po pub­li­ka­ci­jos at­si­lie­pė Šiau­liuo­se gy­ve­nan­tys bro­lis ir se­suo Ma­ri­jus Za­bel­ni­ko­vas ir Li­li­ja No­vi­ko­va: Heat­her jiems yra tre­čios kar­tos duk­te­rė­čia. Lai­min­ga ame­ri­kie­tė rugp­jū­tį at­vyks į Šiau­lius.

Fak­tai su­ta­po

Šiau­lie­čiai Ma­ri­jus ir Li­li­ja apie pub­li­ka­ci­ją „Šiau­lių kraš­te“ su­ži­no­jo iš Ši­lė­nuo­se (Šiau­lių ra­jo­nas) gy­ve­nan­čios il­ga­me­tės pa­šti­nin­kės, Li­li­jos krikš­to ma­mos.

Iš pra­džių bu­vo sun­ku pa­ti­kė­ti, kad ieš­ko­ma bū­tent jų. Su­tam­pan­tys fak­tai abe­jo­nes nu­mal­ši­no. Alek­sand­ra­vi­čių šei­ma bu­vo vie­nin­te­lė, gy­ve­nu­si Ši­lė­nuo­se.

Ieš­ko­da­ma gi­mi­nai­čių, H. Ale­xan­der apie Li­li­jos ir Ma­ri­jaus se­ne­lį pa­tei­kė šias ži­nias: „Mi­chael (lie­tu­viš­kai – My­ko­las) bu­vo li­kęs ūky­je Lie­tu­vo­je. Ne­ži­no­ma, su kuo jis su­kū­rė šei­mą (jei iš vi­so su­kū­rė), ar tu­rė­jo vai­kų.“

Šiau­lie­čių se­ne­lis My­ko­las ir H. Ale­xan­der pro­se­ne­lis An­ta­nas, 1900 me­tais emig­ra­vęs į JAV, bu­vo bro­liai. Jų tė­vai – Mar­ty­nas ir Ve­ro­ni­ka Alek­sand­ra­vi­čiai val­dė ūkį Ši­lė­nuo­se.

Li­li­ja, per­skai­čiu­si „Šiau­lių kraš­tą“, su­sku­bo nar­šy­ti in­ter­ne­te, ieš­ko­da­ma H. Ale­xan­der kon­tak­tų. Juos ap­ti­ko pa­sau­li­nio ge­nea­lo­gi­nio me­džio tink­la­pa­ly­je.

Pra­si­dė­jo bend­ra­vi­mas in­ter­ne­tu, elekt­ro­ni­niais laiš­kais, te­le­fo­nu.

Triū­sas

„Neį­ti­kė­ti­na!“ – laiš­ke „Šiau­lių kraš­tui“ džiau­gia­si Heat­her.

Su­ži­no­ju­si apie at­si­ra­du­sius gi­mi­nai­čius, ame­ri­kie­tė nea­be­jo­da­ma ap­si­spren­dė pra­plės­ti ato­sto­gų marš­ru­tą Eu­ro­po­je. Jau ki­tą sa­vai­tę Heat­her skren­da pas gi­mi­nes į Man­čes­te­rį (Ang­li­ja), ke­lio­nė tę­sis Kro­ku­vo­je (Len­ki­ja). Iš Len­ki­jos Heat­her pla­nuo­ja pa­siek­ti Lie­tu­vą.

Ieš­ko­da­ma šak­nų, Heat­her įdė­jo daug triū­so. Kū­rė ke­le­tą ge­nea­lo­gi­nio me­džio ver­si­jų, nau­do­da­ma skir­tin­gas ga­li­mas pa­var­džių ir var­dų va­ria­ci­jas.

Po tru­pi­nį rink­da­ma ži­nias, pil­dė in­for­ma­ci­ją, ap­tik­da­ma gi­mi­nės pa­li­kuo­nių.

Heat­her se­ne­lis Char­les Ale­xan­der (Ka­zi­mie­ras Alek­sand­ra­vi­čius), An­ta­no Alek­sand­ra­vi­čiaus sū­nus, mi­rė 1975 me­tais, kai anū­kei bu­vo tik še­ši mė­ne­siai.

„Ga­lė­jau tik įsi­vaiz­duo­ti, iš kur ki­lu­si ma­no šei­ma, – ra­šo mo­te­ris. – Aš la­bai dė­kin­ga, kad pa­dė­jo­te su­ži­no­ti, kas aš, ir kur ma­no šei­mos šak­nys. Nė­ra di­des­nės do­va­nos nei ši!“

Heat­her su dviem se­se­ri­mis užau­go Char­les ir Kath­leen Ale­xan­der šei­mo­je. Heat­her mo­čiu­tės šei­ma (iš tė­vo pu­sės) ki­lu­si iš Len­ki­jos, o se­ne­lio (iš tė­vo pu­sės) – iš Lie­tu­vos. Ma­mos se­ne­liai yra imig­ran­tai iš Ai­ri­jos ir Ang­li­jos.

Gim­tie­ji Heat­her na­mai yra ne­to­li Bos­to­no, Dra­cut mies­te­ly­je. 2001 me­tais mo­te­ris su­kū­rė šei­mą, au­gi­na duk­te­rį Hay­den Ash­leigh.

Pri­si­mi­ni­mų nuo­tru­pos

Šiau­liuo­se gy­ve­nan­tiems Ma­ri­jui ir Li­li­jai ne­bu­vo ki­lę nė min­ties, kad jų ga­li kas nors ieš­ko­ti.

„So­viet­me­čiu mums, vai­kams, nie­kas ne­pa­sa­ko­jo tik­ro­sios is­to­ri­jos. Bu­vo sle­pia­ma, kad už At­lan­to tu­ri­me gi­mi­nių“, – sa­ko M. Za­bel­ni­ko­vas.

Apie se­ne­lį My­ko­lą, ku­rio bro­liai ir se­se­rys įsi­kū­rė už At­lan­to, 50-me­tis anū­kas ži­no ne­daug. Se­ne­lis mi­rė 1956 me­tais Ši­lė­nuo­se, pa­lai­do­tas Kai­rių ka­pi­nė­se.

Iš­sau­go­tas iš­ra­šas liu­di­ja, kad jis 1921 me­tais ve­dė Anas­ta­zi­ją Stat­kai­tę. My­ko­lo žmo­na jau­nys­tė­je gy­ve­no Ry­go­je, dir­bo ka­ro li­go­ni­nė­je, slau­gė ca­ri­nės Ru­si­jos ka­rius. Už tai bu­vo įver­tin­ta Ry­gos gar­bės pi­lie­tės var­du.

Mo­čiu­tė Ma­ri­jui yra pa­sa­ko­ju­si, kaip jai bu­vo pa­ti­kė­ta su duo­na ir drus­ka su­tik­ti į Ry­gą at­vy­ku­sį ca­rą.

Su še­šio­li­ka me­tų vy­res­niu My­ko­lu Anas­ta­zi­ja su­si­pa­ži­no grį­žu­si iš Lat­vi­jos.

M. Za­bel­ni­ko­vas yra gir­dė­jęs, kad vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais se­ne­liui My­ko­lui bu­vo siū­lo­ma ūkį su vi­sais gy­vu­liais per­kel­ti į Vo­kie­ti­ją. Pas­ta­ra­sis at­si­sa­kęs: „Ne­no­riu pa­lik­ti že­mės.“

Grį­žus ru­sams, že­mė bu­vo na­cio­na­li­zuo­ta, gy­vu­liai atim­ti. Iš mo­čiu­tės Anas­ta­zi­jos pa­sa­ko­ji­mų Ma­ri­jus at­si­me­na, kad šei­mai bu­vo pa­lik­tas vie­nin­te­lis ak­las ark­lys.

Šei­ma yra iš­sau­go­ju­si tik ke­le­tą mo­čiu­tės nuo­trau­kų, se­ne­lio at­vaiz­das neiš­li­ko. Bet M. Za­bel­ni­ko­vas at­si­me­na, kad se­no­jo­je tro­bo­je, pa­čio­je gar­bin­giau­sio­je vie­to­je, ka­bė­jo ves­tu­vi­nė se­ne­lių nuo­trau­ka.

Su­ran­da­mi ne pir­mą kar­tą

Anas­ta­zi­ja ir My­ko­las au­gi­no še­še­tą vai­kų. Anū­kai Li­li­ja, Ma­ri­jus ir Si­gi­tas (gy­ve­nan­tis JAV) yra Alek­sand­ra­vi­čių duk­ters Rū­tos at­ža­los – vie­nin­te­liai gau­sios šei­mos pa­li­kuo­nys.

Dau­gia­vai­kės Anas­ta­zi­jos ir My­ko­lo šei­mos li­ki­mas ne­glos­tė. Šei­mas su­kū­rė tik Rū­ta ir jos se­suo Jad­vy­ga, gy­ve­nu­si Lat­vi­jo­je.

Vie­nas iš sū­nų mi­rė ko­mi­suo­tas iš vo­kie­čių ka­riuo­me­nės dėl tu­ber­ku­lio­zės, jau­nu­tė duk­tė ana­pi­lin iš­ke­lia­vo su­lau­ku­si 9–10 me­tų.

Ats­ki­ra is­to­ri­ja – apie sū­nų Ro­mą, ku­rį vo­kie­čiai iš­ve­žė dar­bams. Iš pra­džių į Ši­lė­nus jis dar siun­tė laiš­kus, vė­liau ry­šys nu­trū­ko.

Ro­mas ne­ti­kė­tai at­si­šau­kė apie 1992-uo­sius, kai šei­ma jau ne­be­gy­vo Ši­lė­nuo­se. Vy­ras, to ne­ži­no­da­mas, pa­ra­šė laiš­ką į gim­ti­nę – ma­mai. Ma­ma mirė 1988-ai­siais, su­lau­ku­si 95-erių.

Dė­kin­gas su­ta­pi­mas: ir tą­kart iš­blaš­ky­tai šei­mai pa­gel­bė­jo ta pa­ti pa­šti­nin­kė, su­pra­tu­si, ko laiš­ku ieš­ko­ma.

„Šiai mo­te­riai, ko ge­ro, li­ki­mas lė­mė il­gą gy­ve­ni­mą, kad bū­tų mū­sų ry­ši­nin­ke su at­si­ran­dan­čiais gi­mi­nai­čiais“, – šyp­so­si Ma­ri­jus.

Li­ko ąžuo­las

Ten, kur bu­vo Alek­sand­ra­vi­čių ūkis, da­bar – Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų Avia­ci­jos ba­zės te­ri­to­ri­ja. Ple­čiant ae­rod­ro­mą, šei­ma 1985 me­tais bu­vo iš­kel­ta iš na­mų.

Se­ne­lių tro­ba nu­griau­ta. Iš šir­džiai mie­los so­dy­bos mo­čiu­tei Anas­ta­zi­jai te­ko iš­si­kel­ti į mies­tą. Ma­ri­jus pri­si­me­na, kaip ji il­ge­sin­gai mies­te žvelg­da­vo pro lan­gą.

„Ir da­bar kar­tais nu­va­žiuo­ja­me į gim­ti­nę. Ji ap­tver­ta be­to­ni­ne sie­na. Vis­kas ap­žė­lę. Kur sto­vė­jo pa­sta­tai, ga­li­ma at­sek­ti pa­gal šu­li­nį. Te­beau­ga ir di­džiau­sias kai­mo ąžuo­las, bet jau pa­džiū­vęs. Tur­būt dėl to, kad mes iš­va­žia­vo­me“, – svars­to šiau­lie­tis.

Pak­laus­tas, ką pir­miau­sia pa­ro­dys į Lie­tu­vą at­vyk­sian­čiai gi­mi­nai­tei, vy­ras nea­be­jo­ja – bu­vu­sį ūkį.

Į JAV iš­vy­ko prieš 112 me­tų

„Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė, kad Heat­her Ale­xan­der pro­se­ne­lis An­ta­nas Alek­sand­ra­vi­čius (gi­męs 1880 me­tais) su žmo­na į Ame­ri­ką at­vy­ko 1900 me­tais.

An­ta­nas bu­vo iš gau­sios šei­mos, tu­rė­jo per de­šimt bro­lių ir se­se­rų. Dau­gu­ma jų, pa­li­kę šei­mos ūkį Ši­lė­nuo­se, iš­vy­ko lai­mės ieš­ko­ti į JAV.

Kiek ži­no­ma, Lie­tu­vo­je li­ko gy­ven­ti bro­lis My­ko­las Alek­sand­ra­vi­čius ir se­suo Te­re­sė Ga­li­naus­kie­nė.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ