Du renginiai, skirti tragiškiems Antrojo pasaulinio karo įvykiams, dėl ideologinių priežasčių neišsiteko po vienu stogu.
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko žymaus istoriko iš JAV paskaita, tačiau po kelių dienų universitetas išsigando Lietuvos politiko atminimui skirtos konferencijos.
Pakeitė vietą
VDU Kaune ir Vilniaus universitete (VU) gegužės 15–16 dienomis paskaitas skaitė pasaulinio garso istorikas Timothy Snyderis. Jo knyga „Kruvinos žemės“ („The Bloodlands“) laikoma vienu svarbiausių Rytų ir Vidurio Europos istorijos veikalų apie 1933–1945 metų laikotarpį.
Knygoje šiek tiek aptartos ir 1941 metų trumpai gyvavusios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės (LLV) atsiradimo aplinkybės. Tačiau gegužės 19 dieną VDU turėjusi vykti mokslinė konferencija, skirta Juozui Brazaičiui (Ambrazevičiui), LLV ministrui pirmininkui ir švietimo ministrui, dėl kelių asmenų spaudimo buvo perkelta į kitą vietą – Kauno savivaldybę.
Konferencija-minėjimas susijusi su iškilmingu J. Brazaičio (1903–1974 m.) perlaidojimu, įvykusiu Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.
Ne visiems patiko
Vyriausybė skyrė lėšų J. Brazaičiui pagerbti. Tarp kritikavusiųjų tokį žingsnį – Europos Parlamento narys Leonidas Donskis.
Internete buvo išspausdinta peticija, kuria reikalaujama, kad Lietuvos Seimas ir Vyriausybė atšauktų J. Brazaičiui skirtus renginius.
L. Donskis parašė peticijos autorei Krystynai Annai Steiger: „Konferencija-minėjimas nevyks Vytauto Didžiojo universitete. Ją atšaukė rektorius prof. Zigmas Lydeka ir prorektorė prof. Auksė Balčytienė. Kartu su šiais gerbtinais ir garbingais žmonėmis mes padarėme viską, kad išgelbėtume mūsų universiteto garbę.“
1941–1943 metais J. Brazaitis buvo VDU Filosofijos fakulteto profesorius. Dabar VDU jo vardu yra pavadinta auditorija.
Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ žiniomis, prof. Z. Lydeka tarpininkavo J. Brazaičiui po mirties suteikiant Vyčio Kryžiaus ordino Didįjį kryžių. 2009 metais atitinkamą dekretą pasirašė prezidentas Valdas Adamkus.
Vyriausybė neapsaugojo žydų
1941 metų birželį Vokietijai užpuolus SSRS Lietuvoje prasidėjo sukilimas. 1941 metų birželio 23-iosios rytą per Kauno radiją perskaityta Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo deklaracija. Sukilėliai kontroliavo Kauną, kai birželio 25 dieną į miestą įžygiavo vokiečių kariuomenė.
Paskirti LLV premjeru buvo numatyta Berlyne reziduojantį Lietuvos aktyvistų fronto vadovą Kazį Škirpą, tačiau apie tai sužinoję vokiečiai paskyrė jam namų areštą. Tada premjero pareigų ėmėsi J. Brazaitis.
Vokiečiai neleido LLV kontroliuoti atkurtos lietuviškos administracijos veiklos. Neturėdama realios valdžios 1941 metų rugpjūčio 5 dieną LLV nutraukė veiklą.
Lietuvos žydų bendruomenė 2010 metais yra pareiškusi, kad nebuvo nė vieno LLV viešo pareiškimo ar kito dokumento, protestuojančio prieš masinį Lietuvos žydų persekiojimą.
Neapsaugoti nuo klaidų
Komentuodamas JAV istorikų įžvalgas Kęstutis Girnius rašė: „Lietuviai vieninteliai iš Baltijos šalių sukilo ir sudarė Laikinąją Vyriausybę. Antinacinė rezistencija buvo gerai organizuota ir sulaukė tautos pritarimo. 1943 metais lietuviai vieninteliai boikotavo SS legiono steigimą (nors policijos batalionai dalyvavo žudynėse ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir už jos).
Rezistencijos raginami 1944 metais savanoriai entuziastingai stojo į vietos rinktinę, kuri turėjo būti Lietuvos kariuomenės užuomazga. Tik Ukrainoje partizaninis pasipriešinimas buvo atkaklesnis ir platesnio masto.“
Kartu K. Girnius atkreipė dėmesį į jo aptariamų istorikų, tarp jų ir T. Snyderio, daromas klaidas, pavyzdžiui, teiginį, kad K. Škirpa, kai pagaliau grįžo į Lietuvą, per radiją skatino žudyti žydus.
