Šeima šiuo metu apie mėnesį globoja pusės metų vaiką ir darys tai, kol jis bus grąžintas tėvams arba atsidurs nuolatinių globėjų ar įtėvių šeimoje.
„Ryžtis paimti vaiką, svetimą vaiką yra sudėtingas žingsnis, – sakė 45-ių paslaugų teikimo srityje dirbantis N. Svitojus. – Tai reikalauja laiko iš visos šeimos, o mūsų dukra irgi turi susitaikyti su tuo, kad atsiranda dar vienas šeimos narys“.
Svitojų namuose Vilniaus rajone penktadienį apsilankė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pastaraisiais metais politikų dėmesys vaikų globai gerokai išaugęs, siekiama Lietuvoje likviduoti visus vaikų namus.
Šalies vadovė kritikavo kai kurias šalies savivaldybes dėl globos pertvarkos stabdymo. Prezidentė apkaltino jas dar sovietmečiu sukurtos sistemos saugojimu ir noru išsaugoti valdininkų darbo vietas.
Be to, greitai panaikinti vaikų namus sudėtinga ne tik dėl iššūkio rasti vaikų globėjus, bet ir sumažinti iš biologinių tėvų paimamų vaikų skaičių.
Nors vaikų namuose šiuo metu gyvena beveik 3 tūkst. vaikų ir šis skaičius kasmet mažėja, pernai dėl įvairių problemų šeimose iš jų buvo paimti apie tūkstantis vaikų.
N. Svitojus teigė, jog priimti vaiką globai apsispręsti buvo sunku.
„Reikėjo gal kokį mėnesį kalbėtis. Vienas dalykas yra priimti vaiką trims, keturioms, penkioms dienoms, o turėdamas jį ilgesnį laiką jau pripranti ir jis jau tampa savu vaiku“, – pasakojo jis.
Pertvarko globos namus
Budinčiuosius globėjus reglamentuojantys įstatymai įsigaliojo šiemet. Politikai tikisi, kad jie suvienys valstybės pastangas užtikrinti ir iki šiol egzistavusią laikinąją vaikų globą šeimose.
„Pats svarbiausias dalykas yra apeiti vaikų namus, nes vaiką paėmus iš biologinės šeimos, kad ir kokia ji bebūtų, jis patiria didžiulį stresą ir traumą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
Laikinieji globėjai kol kas užsiregistravę mažiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių. Prieš priimdami vaikus jie turi praeiti tris mėnesius trunkančius mokymus. Laikinai globoti vaiką galima iki metų.
Du savo vaikus auginanti darželio auklėtoja Rosita Kvieskienė nerimauja, į kokią aplinką sugrįš jos neįgalus dvejų metų globotinis.
„Kaip jis sugyvens, kokios bus jo emocijos, kai jis gyveno šiltai ir rūpestingai, o paskui grįš į prieš tai buvusias sąlygas? Dėl to yra labai didelė baimė, bet visada galvoju, kad mamos ir tėčio niekas nepakeis“, – sakė 33-ių moteris.
Nuo 2013 metų vaikų globos namuose augančių vaikų skaičius sumažėjo maždaug tūkstančiu. Šiuo metu pertvarkomos 23 vaikų globos įstaigos, beveik 400 vaikų iš didelių įstaigų perkelti į bendruomeninius globos namus.
Nevyriausybininkai teigia, jog kol kas žmonių norą globoti vaikus savo šeimose gali slopinti per menkas institucijų indėlis suteikiant jiems pagalbą.
„Dalis tėvų tikisi, kad savivaldybės irgi prisiims tam tikrus įsipareigojimus, mainais į jų pasiryžimą paimti globon ne savo vaiką. Darželis šia prasme tikrai yra numeris vienas, bet Vilniuje eilėje mums netenka laukti daugiau nei savaitės. Kitose savivaldybėse būna visaip“, – sakė laikinųjų globėjų koordinatorė Vilniuje Rugilė Ladauskienė.
Ji tvirtino, jog dalis šeimų taip pat baiminasi imti vaikus į globą dėl įvairių nepagrįstų baimių.
„Turiu ką užauginti“
Kol kas savivaldybės yra tik pakeliui įgyvendinant įstatymus dėl laikinosios globos – tik 27-iose jų veikia globos centrai, turintys pagelbėti globėjams.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė ragina kitas savivaldybes juos steigti greičiau.
„Globėjai turi būti tarsi mažoje bendruomenėje, kur jie irgi būtų globojami“, – teigė V. Augienė.
Svitojų namuose apsilankiusi D. Grybauskaitė sako, kad šiuo metu budinčių globėjų reikėtų bent penkis kartus daugiau.
Ji taip pat kaltino kai kurias savivaldybes piktybiškai bandant palaikyti „sovietinę globos institucijų sistemą“ ir taip išsaugoti tarnautojų darbo vietas.
Savivaldybių parama laikiniesiems globėjams šiuo metu ženkliai skiriasi. Pavyzdžiui, Kauno savivaldybė prie bazinės 300 eurų globėjams skiriamos išmokos jiems papildomai sumoka 600 eurų per mėnesį, tuo tarpu kai kurios savivaldybės papildomų pinigų nemoka visiškai.
„:Labai svarbu, kad savivaldybės suprastų, kad tai yra jų vaikai. (...) Reikia juos saugoti, juos mylėti ir parodyti, kad jie mums svarbūs“, – sakė trijų vaikų apsupta prezidentė.
Vilniuje vaiką laikinai globojanti R. Kvieskienė teigia tai suvokianti kaip pagalbą valstybei, tačiau pasiimti jo į nuolatinę globą ji neketina.
„Aš pagimdžiau du vaikus ir noriu juos auginti. Tuo tarpu kitiems vaikams aš galiu tik padėti, pamaitinti juos ar aprengti. Bet auginti... Aš juk turiu ką užauginti“, – sakė moteris.
