„Šiandien Seime kartu su kolega komiteto pirmininku Mykolu Majausku registravome laikino įstatymo projektą Lietuvos futbolui gelbėti. Atėjo laikas imtis principingų veiksmų ir ištraukti šią itin svarbią sporto šaką iš šešėlio“, – BNS teigė L. Kasčiūnas.
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog siūlymus laikinai įvesti tiesioginį LFF valdymą vertina skeptiškai. Pasak šalies vadovo, situacija nepasikeis priėmus „futbolo gelbėjimo“ įstatymą, o Lietuvai gali kilti grėsmė būti pašalintai iš tarptautinių varžybų.
„Turiu pripažinti, kad vakar buvau stipriai nuviltas prezidento G. Nausėdos pareiškimu, kuriuo jis stojo ne į futbolo atskaidrinimo pusę, o iš esmės atkartojo seną permainoms besipriešinančios grupės mantrą. Raginu prezidento patarėjus supažindinti valstybės vadovą su situacija futbole, jam pateikti valstybės institucijų disponuojamą informaciją apie futbolą užvaldžiusias jėgas bei jų skandalingus ryšius“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Tarp dokumentą pasirašiusių premjerė Ingrida Šimonytė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Monika Navickienė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Iniciatyvos nepalaikė opozicinių „valstiečių“ atstovai ir dalis demokratų.
„Savo ruožtu galiu užtikrinti, kad Seimas neleis, kad su kriminaliniu atspalviu esantys veikėjai toliau atvirai galėtų tyčiotis iš Lietuvos valstybės institucijų ir visuomenės. Ir nesvarbu kokiuose aukštose valdžios kabinetuose jie jaučiasi galintys užsidėti ant stalo savo purvinus batus“, – sakė NSGK komiteto pirmininkas.
Procese turėtų dalyvauti FIFA ir UEFA
Dalis parlamentarų jau yra teigę, jog įstatymas užtikrintų, kad būtų organizuojami „nauji demokratiniai federacijos rinkimai be kriminalinio pasaulio atstovų“.
Šveitimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, tiesioginis valdymas galėtų pasitarnauti sprendžiant federacijos valdyme esamas problemas, atnaujinat veiklos modelį, tačiau būtina įvertinti ir potencialias neigiamas tokio sprendimo pasekmes.
Dėl to ministerija siūlo, kad šiame procese dalyvautų FIFA ir UEFA.
Įstatymo projekte numatyta, kad jo galiojimo laikotarpiu LFF valdymo organų funkcijas perimtų laikinasis administratorius, jį paskirtų ŠMSM. Administratorius turėtų atlikti federacijos finansinį ir veiklos auditą ir per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos parengti ir patvirtinti laikinųjų LFF įstatų projektą.
Seimui siūloma nustatyti, jog laikinųjų įstatų projekte turi būti numatyta, kad kiekvienas LFF narys federacijos konferencijoje turi vienodą balsų skaičių. Taip pat siūloma federacijos nariais padaryti šalies futbolo klubus, šiuo metu jie yra atstovaujami per regionines asociacijas.
Be to, LFF konferencijai būtų suteikiami įgaliojimai rinkti prezidentą, viceprezidentus ir Vykdomąjį komitetą. Pastarasis šiuo metu susideda iš pačių LFF narių deleguotų asmenų.
Įstatus siūlė tobulinti
Taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys.
Apie siūlymą įvesti tiesioginį LFF valdymą Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pirmą kartą paskelbė liepos pabaigoje. Tada federacijos vadovybė pareiškė, kad tokie siūlymai yra politiniai viešieji ryšiai, o LFF valdymas yra išimtinai pačios federacijos kompetencija.
Politikai teigė, kad LFF nusprendus organizuoti vidaus rinkimus pagal pavyzdinius įstatus, jie atsisakytų planų priimti siūlomą įstatymą.
Anksčiau LFF kreipusis į UEFA ir FIFA, šios nurodė, kad federacijos įstatai atitinka tarptautinius reikalavimus, bet pasiūlė juos tobulinti.
Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė buvo kritikuojama dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu.
Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą ir tai yra istoriškai prasčiausias rezultatas.
