Laidotuvininkai ketvirtadienį prie Seimo surengė piketą, spausdami neskubėti svarstyti parlamentarų paruošto įstatymo, kuris reglamentuoja kremavimo, balzamavimo ir laidojimo paslaugas ir sulaukti Vyriausybės darbo grupės ruošiamo projekto.
Piketuotojai, išrikiavę prie Seimo eilę katafalkų, aiškino, kad parlamentarų Vidos Marijos Čigriejienės bei Antano Matulo paruoštas įstatymo projektas esąs pernelyg siauras, o tas, kurį ruošia Vyriausybės darbo grupė - išsamiau reglamentuoja visą laidotuvių procesą nuo kūno pervežimo, šarvojimo, kremavimo iki kapavietės tvarkymo.
"Beveik trejetą metų atidavėm tam, kad būtų paruoštas ir priimtas normalus ritualinių apeigų sferą tvarkantis įstatymas. O šiandien susiduriame su tuo, kad yra paruošti net keli įstatymų projektai", - piketuotojų susirūpinimą BNS aiškino Ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas Gintautas Gylys.
Pasak jo, parlamentarų projektas jiems nepriimtinas, nes didžiausią dėmesį skiria kremavimui ir galimybei atiduoti palaikus medicinos studijų reikmėms.
"Ritualinių paslaugų procesas ir žmogaus laidojimo procesas tikrai tuo nei prasideda, nei baigiasi. Jis prasideda nuo kūno paėmimo iki pat kapo sutvarkymo. Visi kiti klausimai šitame įstatymo projekte yra paliesti labai paviršutiniškai. Paliekama niša nesąžiningam verslui klestėti ir visiškai betvarkei, kuri iki šiol yra šiame versle", - piktinosi G.Gylys.
Vienas įstatymo projekto autorių A.Matulas sako matąs tik vieną laidotuvininkų interesą - neprarasti pelno.
"Jeigu bus įteisintas kremavimas Lietuvoje, ši paslauga bus pigesnė, žmonėms bus patogiau ją rinktis, nereikės vežti palaikų į Latviją. Sakymas, kad neaišku, kas turi pervežti kūną ar panašiai, yra tiesiog kabinėjimasis. Juk akivaizdu, kad perveš įmonės, kurios turės tam licenciją", - BNS sakė konservatorius A.Matulas.
Pasak jo, ritualines paslaugas teikiančios įmonės tiesiog nori vilkinti jo ir frakcijos kolegės paruoštą įstatymą, o raginimas sulaukti Vyriausybės darbo grupės varianto esąs išsisukinėjimas, nes "nei tą įstatymą kas nors matė, nei girdėjo".
Seimo nariai po svarstymo jau yra pritarę A.Matulo Ir V.M. Čigriejienės žmonių palaikų laidojimą reglamentuojančio įstatymo projektui. Be to, Seime guli ir dar 2003 metais Aplinkos ministerijos ruošas Kremavimo įstatymo projektas - jam yra pritarta po pateikimo, o ketvirtadienį vakare numatytas ir svarstymas.
Ministrų kabinetas yra atsiuntęs parlamentui išvadą, kurioje prašo palaukti, kol bus pateiktas Vyriausybės darbo grupės beveik metus rengtas įstatymo projektas, kuris yra paruoštas pagal patvirtintą Laidojimo paslaugų teikimo įstatymo koncepciją bei suderintas su Europos Sąjungos (ES) paslaugų direktyva.
Visi šie teisės aktai numato galimybę sudeginti mirusiojo palaikus, jei mirusysis nėra pareiškęs kitokios valios.
Lietuvoje palaikai kol kas nekremuojami. Lietuviai pageidaujantys, kad mirusių artimųjų kūnai būtų kremuoti, juos veža į kaimyninę Latviją. Mirusiojo nuvežimas į Rygą, kremavimas ir pelenų parvežimas kainuoja apie 2,5-3 tūkst. litų.
Prieš keletą metų atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kremavimui pritartų dauguma Lietuvos gyventojų: 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.
