Didesnio pažeminimo negali būti... Kiek milijonierių šalyje, vien Seime jų kiek... O aukoti prašo tokius pat vargetas, kaip ir tie, kurie tą sriubos lėkštelę gaus...

ta lėkštė sriubos simbolizuoja Lietuvos valdžios visišką moralinį supuvimą ir negebėjimą tvarkytis.Gal ,sakau, jai ,tai lėkštei,kokį paminklą Lukiškių aikštėj...na, vardan ,tiesos,skant.

O gal mes baikim vieną kartą skalaut ir vogt milijonus per Valdovų rūmus,idijotiškus VEKS projektus,surūdijusius vamdžius ir nuogus užpakalius FLUX-uose.Susodinkim į belange visus tuos aferistus ir už tuos pinigus privirsim tiek lėkščių sriubos,kad užteks visai Lietuvai kaliems metams į priekį.Dabar girdim,kad patologinis sukčius-meras vėl bando sukti Gugenheimo aferą.Ir jau nėra jegos,kas jį sustabdytų.Tai gal paverskim tuos 340 mln.sriubos katilais ir padėkim jam ant stalo.Gal atsipeikės.

Šlykštu – kokią TV beįsijungsi: aukok tam, aukok kitam, aukok trečiam... O turtuoliai iš valdios viršūnių tikriausiai raitosi iš juoko, matydami, kaip varguolis varguoliui 10 centų per pusę dalina... Nutariau NIEKAM NIEKADA NEAUKOTI. Manau, valstybė turi rūpintis savo varganai gyvenančiais (kokia gėda valdžiai – kai kurie žmonės šioje valstybėje net lėkštelės sriubos neturi). Arba į tokias akcijas organizatoriai turėtų įtraukti ir kaulyti ne visos visuomenės, o PONŲ VALDŽIAŽMOGIŲ, kurie gyvena kaip inkstai taukuose visokio gero prisiplėšę, kurie vartanto milijonus. Argi negalėtų turtuoliai varganiems vienišiems senukams, ligoniams paaukoti iškart kad ir po 100 ar net 1000 litų – kiek žmonelių pamaitintų, dalijant po tą sriubos lėkštę... Ir pabaigai. Nesu beširdė. Pamelavau, sakydama, kad neaukoju. Aukoju, bet kitaip. Mano name gyvena vargingesni nei aš pensininkai senukai, su kuriais dalinuosi, kuo galiu, kuriuos jau keleri metai kasmet per Kalėdas aplankau ir ne tuščiomis.