Pernai paskutinį metų ketvirtį jau stebėjome pirmuosius vidaus vartojimo atsigavimo požymius, kai ir mažmeninės prekybos apyvarta per metus išaugo apie 8,5 procento. Tačiau metinis namų ūkių vartojimo pokytis tebebuvo neigiamas.
Šiemet jau išvysime nedidelį augimą, kuris, kaip prognozuojame, sieks ne mažiau kaip 1 procentą. Nors disponuojamų pajamų lygiai išliks panašūs į dabartinius, didžiausią įtaką namų ūkių vartojimui turės sumažėjusi nedarbo baimė, pagerėję lūkesčiai dėl ateities ir gyventojų dalies santaupų skyrimas vartojimui. Per dvejus ekonominio nuosmukio metus namų ūkiai savo indėlius padidino beveik 2 milijardais litų. Tačiau vartotojai išliks atsargūs, tik bus lengviau suviliojami įvairių akcijų ir nuolaidų. Vartotojų lūkesčiai pagerės sparčiau tik tada, kai intensyviau pradės mažėti nedarbas ir kilti atlyginimai. Todėl kiek labiau vartojimas įsisiūbuos 2012 metais, kai padidės disponuojamos pajamos, be to, pensijos ir valstybės tarnautojų atlyginimai, tikėtina, bus grąžinti į ikikrizinį lygį.
Šiemet darbo rinka dar išliks gana silpna. Nedarbo lygis piką pasiekė jau praėjusių metų antrąjį ketvirtį – 18,3 proc., tačiau mažės jis labai iš lėto ir vidutiniškai sieks 15–16 proc. šiais metais bei išliks aukštas gan ilgą laiką. Įmonės neskubės įdarbinti per krizę atleistų darbuotojų, pirmiau stengsis didinti efektyvumą. Didesnis pagyvėjimas bus su eksportu susijusiuose sektoriuose – gamyboje ir transporte, taip pat IT ir informacijos sektoriuose. Nedarbo mažėjimui įtakos turės ir po truputį augsiančios verslo investicijos į naujų darbo vietų kūrimą, daugiausia privačiame sektoriuje, ir emigracija. Didžiausia problema darbo rinkoje yra ta, kad didžioji bedarbių dalis neturi tinkamos kvalifikacijos ir reikiamų įgūdžių bei neturi darbo stažo ilgiau nei vienus metus. 2010 m. pabaigoje beveik kas antras bedarbis buvo nedirbęs ilgiau nei vienus metus.
Nuo praėjusių metų vidurio darbo užmokestis jau nemažėjo. Taigi didžioji atlyginimų mažinimo banga jau praeityje, tačiau kiek didesnis vidutinio uždarbio augimas numatomas tik kitais metais. Prognozuojame, kad šiais metais realusis darbo užmokestis bus lygus nuliui, t. y. nominalų 2–3 proc. atlyginimų augimą padengs tokio pat dydžio infliacija. Kitais metais, tikėtina, jau išvysime 2,5 proc. augimą.
Atsigaunantis vartojimas turės ir neigiamų pasekmių. Atsigavus paklausai gamintojai ir importuotojai galės lengviau dalį augančių išlaidų perkelti ant vartotojų pečių. Todėl infliacija šiemet bus gerokai didesnė nei pernai, kai augimą daugiausia lėmė išorės veiksniai – kylančios pasaulinės žaliavų (ir maisto, ir energijos) kainos. Manome, kad šiemet vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje augs apie 2–3 proc. Labiausiai turėtų išaugti maisto ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros energijos, dujų ir transporto kainos.
Lina Vrubliauskienė, „Swedbank“ vyriausioji analitikė
