Aistros dėl mažametės Luisos Rinau vėl stiprėja. Šįkart jų protrūkį sukėlė Michaelio Rinau advokatės Dalios Foigt kalbos. „Tai spaudimas, melas, manipuliacijos ir tautinės nesantaikos kurstymas“, - taip jas įvertino europarlamentaras Gintaras Didžiokas, rašoma pirmadienio „Respublikoje“.
Lietuvai gresia bauda
Praėjusią savaitę D.Foigt ir jos padėjėjas Jonas Kiauleikis komentavo Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą, pagal kurį Vokietijos teismo verdiktas, įpareigojantis grąžinti L.Rinau teisėtam jos globėjui M.Rinau, yra galiojantis ir turi būti nedelsiant vykdomas Lietuvoje.
D.Foigt žodžiais, ETT sprendimas įpareigoja Aukščiausiąjį Teismą (AT) pripažinti Vokietijos teismo verdiktą ir priimti nutartį, kuria būtų nurodoma L.Rinau nedelsiant grąžinti tėvui.
J.Kiauleikio teigimu, dėl to, kad Lietuva jau beveik dvejus metus delsė grąžinti mergaitę į Vokietiją, valstybei gresia Europos Komisijos (EK) rūstybė. EK jau kreipėsi į Teisingumo ministeriją.
„Valstybė turi pateikti atsakymus. Tada EK sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į ETT su ieškiniu prieš valstybę. Jei taip, valstybei gresia didžiulės baudos“, - sakė J.Kiauleikis. Jo nuomone, galimybė, kad EK kreipsis į teismą, labai reali. Tokiu atveju, J.Kiauleikio teigimu, Lietuva nukentėtų ne tik finansine, bet ir įvaizdžio prasme.
Reikalauja deramo atkirčio
„Nesuvokiu, kaip advokatai gali sau leisti daryti spaudimą Lietuvos Vyriausybei, AT, visuomenei. Kaip gali grasinti, sakyti netiesą ir netgi manipuliuoti informacija“, - „Respublikai“ teigė G.Didžiokas.
Jo žodžiais, tai, ką sakė M.Rinau atstovai, tėra teorinės galimybės, kurios galėtų virsti praktika tik susiklosčius tam tikroms teisinėms aplinkybėms ir atlikus tam tikras procedūras. „EK bandymai gąsdinti visuomenę, valstybės pareigūnus ir teismus kokiomis nors mistinėmis baudomis yra visiškiai nepriimtini ir netoleruotini“, - kalbėjo europarlamentaras.
Jo nuomone, „tokie dalykai“ turi sulaukti „deramo atkirčio“. Kad ir pareiškiant, kad Lietuva nesitaikstys su tokia pozicija.
„Konsultavausi su Europos Parlamento atstovais, Europos teisininkais Liuksemburge, ar įmanomos tokios problemos. Pasirodo, tai labai ilgas kelias, mažiausiai dveji metai, be to, turi atsitikti dar labai daug dalykų, kad iki to būtų prieita.
O dabar bandoma pateikti, kad vos ne rytoj EK skirs Lietuvai milijonines baudas. Tai yra melas ir manipuliacija“, - tvirtino G.Didžiokas.
Kurstoma nesantaika?
Politikas mano, kad, be teisinių niuansų ir formalių reikalavimų laikytis ES teisės, yra dar ir teisėtų lūkesčių, teisėtumo, protingumo principai, kurie negali būti ignoruojami.
„Toks manipuliavimas daro labai neigiamą poveikį ES ir jos institucijų įvaizdžiui piliečių akyse. Jie dabar supranta, kad EK, užuot sprendusi uždavinius, susijusius su ES ekonomine ir politine plėtra, užsiima valstybių baudimu ir rankų mamoms sukiojimu“, - piktinosi politikas.
Jis priminė, kad EK yra institucija, kuriai kompetenciją suteikia būtent valstybės narės. „EK nepiktnaudžiauja baudimais, kol nėra išnaudotos visos teisinės priemonės, tokių dalykų ji nesigriebia. O gautas jos užklausimas dar anaiptol nereiškia milijoninių baudų. Aišku, labai svarbu, kad Teisingumo ministerija kruopščiai ir profesionaliai parengtų atsakymus“, - kalbėjo G.Didžiokas.
Jis įžvelgia net tautinės nesantaikos kurstymą. „Kai bandoma pateikti, esą kažkas iš aukštų ES pareigūnų Liuksemburge sakė, kad jam būtų baisu gyventi Lietuvoje. Net jei kas nors panašaus ir buvo, to transliavimo nepavadinsi kitaip, tik sąmoningu tautinės nesantaikos kurstymu“, - tvirtino europarlamentaras.
Ragina prabilti
G.Didžiokui keista, kodėl į D.Foigt ir jos kolegos kalbas iki šiol niekaip nereagavo Lietuvos valdžia. Jo nuomone, šiuo atveju Seimas, Vyriausybė, gal ir Prezidentūra turėtų prabilti.
„Lietuva padarys viską, kas jai priklauso, bet niekas mūsų neprivers sukioti rankų savo piliečiams ir atiminėti vaikus iš mamų. Nes tikrai dar ne visos teisinės priemonės yra išnaudotos, ir taškas šioje istorijoje, tikiuosi, nėra padėtas“, - kirto G.Didžiokas.
Politikas minėjo, kad Europos Parlamento Peticijų komitetas gauna daug skundų dėl Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „Jugendams“, dirbančios su vaikais, veiklos. Skundžiasi kitų valstybių piliečiai.
„Vokietijos valdžia jos netramdo, o organizacijos elgesys jau peržengia ribas: vaikams draudžiama kalbėti kito tėvo kalba, ribojamos galimybės susitikti su kitos tautybės tėvu. Yra daug problemų, todėl tą klausimą bandome iškelti“, - teigė G.Didžiokas.
Sureagavo vienetai
Lietuvos politikų aktyvumo pasigedęs europarlamentaras beveik neklydo.
Pastaruoju metu tik keli viešai demonstravo dėmesį I.Rinau problemoms. Vienas iš jų - liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas, išsakęs nuomonę savo interneto puslapyje.
„Mane ir, manyčiau, daugelį Lietuvos piliečių stulbina tai, kad Lietuvos Vyriausybės atstovas Europos teisinėje institucijoje negynė savo valstybės piliečio interesų, o laikėsi išimtinai formalios pozicijos. Lietuvos piliečiams belieka susitaikyti su mintimi, kad gintis teks patiems, nes jų valstybės atstovams teisinėse Europos institucijose svarbiausia pačių ramybė ir siaurai suvokiamos įstatymo normos“, - rašė A.Zuokas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė po ETT sprendimo nusiuntė raštus Vyriausybės vadovui Gediminui Kirkilui ir teisingumo ministrui Petrui Baguškai. Parlamentarė pabrėžė, kad I.Rinau ETT poziciją palaikė Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Olandijos teisininkai.
„Šiame kontekste Lietuvos Vyriausybės apsisprendimas neatstovauti savo pilietės ir jos dukters interesams atrodo nesuprantamas. Prašau paaiškinti, dėl kokių priežasčių Vyriausybė neatstovavo savo pilietės interesams“, - klausia V.Aleknaitė-Abramikienė.
Pavelo Borkovskio, Teisėjų tarybos nario, komentaras:
Abejoju, ar vienos pusės advokatės kalbą po to, kai Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą pagal Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi, būtų galima vertinti kaip spaudimą. Dėl formos - ji pasirinko tokią, kokią pasirinko, šiuo atveju viešą. Mes nežinome, kokį sprendimą priims Aukščiausiasis Teismas. Tuomet teismo kolegija gal tars žodį, po verdikto vėl kas nors gal kalbės. Pasakymuose, kas ir kaip šiuo atveju turėtų pasielgti, spaudimo neįžvelgčiau.
Dalia Foigt, Michaelio Rinau advokatė: Pasakiau, kaip galėtų būti, o kas bus - pamatysime. Tai, kad Europos Komisija kreipėsi į Teisingumo ministeriją, yra faktas. Ar bus ieškinys Lietuvai, ar ne, priklausys nuo atsakymų ir pačios Komisijos sprendimo. Čia nebuvo jokios spaudimo, tiesiog pasidalijimas nerimu. Pasakiau tai, ką mačiau ir girdėjau Liuksemburgo teisme, beje, pasakiau anaiptol ne viską. Bet kokiu atveju advokatai nieko nepaspaus. Tai ne mūsų jėgoms, tuo labiau ne mūsų interesai.
Tomas Beržinskas
