„Aš visada buvau už. Nežinau, kaip pavyks, nes labai daug nusiteikusių (prieš – BNS), išankstinę nuostatą turinčių, bet konvencija reikalinga ir simboliška, kad tokią dieną tai vyksta“, – BNS šią žinią komentavo L. Linkevičius.
Jis sakė iki šiol daug kalbėjęs su politikais, įtikėdamas konvencijos nauda, ir tų pokalbių žada dar daugiau. „Aš su daug kuo kalbėjau ir dar daug, matyt, reikės kalbėt, čia nebus taip lengva“, – pabrėžė ministras.
L. Linkevičius sakė kol kas nematantis daug pokyčių, daliai politikų priešinantis konvencijos ratifikavimui. „Kol kas mažai matau tų pokyčių, bet mes esam teisingam kely, aš tikiuosi, noriu, kad kalbėtumėm argumentais, o ne pseudoteorijom, kurių nėra tam dokumente“, – kalbėjo ministras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pateikė Seimui ratifikuoti dalies politikų prieštaringai vertinamą Stambulo konvenciją.
Konvencija, skirta kovai su smurtu prieš moteris, teikiama Seimui be svarstymo Vyriausybėje. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis anksčiau yra patvirtinęs, jog konvencija nėra teikiama ratifikuoti Seimui, nes dėl jos politikai neranda sutarimo.
D. Grybauskaitė iniciatyvos dėl Stambulo konvencijos ėmėsi Vilniuje vykstant pasaulio moterų politikos lyderių konferencijai.
Teikdama ratifikuoti šią konvenciją prezidentė pabrėžia, kad ji skirta kovai su smurtu prieš moteris ir nekeičia, neišplečia lyties apibrėžimo, o kalba apie socialines lyčių funkcijas.
Prezidentė pabrėžia, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra „klaidinantys ir nepagrįsti“.
Pranešime pažymima, kad konvencijoje kalbama tik apie socialines lyčių funkcijas ir lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais, ir konvencijos apibrėžimai bus taikomi tik šio dokumento rėmuose.
Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol ji nepasiekė Seimo salės.
Konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas, Vyriausybės kanceliarijos patvirtintas vertimas „lytis socialiniu aspektu“. Diskusijoje oponentai dažniausiai terminą vartoja kaip „socialinė lytis“.
Prezidentūros paskelbtame pranešime pažymima, kad šiuo metu fizinį ar seksualinį smurtą patiria kas trečia Lietuvos moteris, ir tai rodo, kad dabartinių įrankių padėti moterims nepakanka.
„Ši konvencija yra svarbiausias europinis standartas kovai su fizine, seksualine, psichologine ar ekonomine prievarta prieš moteris. Konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą, smurtautojų baudžiamąją atsakomybę ir numato tarptautinius priežiūros mechanizmus“, – nurodoma pranešime.
Pasak prezidentės, konvencija ne tik taptų papildomu instrumentu kovoti su smurtu, bet ir padėtų efektyviau įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2011 metais pranešimų apie patirtą smurtą išaugo trigubai, pasak Prezidentūros, tai parodė, kad žmonės nebijo ieškoti pagalbos, o politikų pareiga yra kuo efektyviau ją užtikrinti.
Lietuvoje pernai buvo užregistruota 48 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėta 13 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Net 80 proc. smurto aukų yra moterys.
Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Šiuo metu iš 47 Europos Tarybos valstybių narių konvencijos nėra pasirašiusios tik Rusija ir Azerbaidžanas. Konvenciją jau ratifikavo 30 šalių, įskaitant 18 ES valstybių, tarp jų – Lietuvos kaimynė Lenkija, Estija, taip pat Italija, Ispanija, Malta, Vokietija, Prancūzija.
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
