Kam mums reikia provokuoti, niekinti ir užgaulioti Lietuvos lenkus?

Vieniems iš mūsų vieta kapuose jau greitai bus mūsų, kitiems iš mūsų reikia dar palaukti. Nei Vytautas Landsbergis, nei jo sėbrai, užgrobę geriausiasVilnijos lenkų žemes, į kapus tų žemių neišsineš. Jei žmonių (ar tai lenkų, ar rusų) vardai ar vietovardžiai jų asmeninėje erdvėje bus parašyti jų gimtąja kalba, nuo to mūsų gimtosios lietuvių kalbos didybė nenukentės. Nuo to, kad lenkų ir rusų vaikai, rašydami rašinius lietuvių kalba, neišlaikys konkurencijos su mūsų, lietuvių, vaikais, bus blogiau tik mums, Lietuvos verslo žmonėms, nes prarasime tuos talentus, kurių šalyje ir taip katastrofiškai trūksta.

Svarbu ne pasiekti karines ar politines pergales. Svarbu keisti žmonių nusiteikimą, nuo kurio priklauso, ar tie žmonės mus paliks ramybėje [1]. Kaip tik to ir trūksta susidariusioje situacijoje. Lietuvius, migravusius iš provincijos kaimų į Vilniją, niekas mūsų Vilniaus kaime neriša. Vilnius tebeišlieka kaimas - mes nesugebame atgaivinti senojo žydiškojo ir lenkiškojo miesto. Todėl lietuviai migruoja toliau, į žaviuosius kultūringus Vakarus. Vilnius lietuviams tėra tik tarpinė stotelė, pabėgėlių stovykla. Mes rizikuojame palikti mūsų senąją sostinę Vilnių priešiškai nusiteikusių vietos lenkų rankose.

Kodėl mes kurstome Lietuvos lenkų neapykantą, kodėl provokuojame ir skaudiname Lenkiją, mūsų svarbiausią karinę sąjungininkę, skriausdami Lietuvos lenkus demonstratyviai, smulkmeniškai ir sadistiškai?

Todėl, kad nuo Smetonos laikų mes nemokame kitaip mobilizuoti fašistinius elementus Lietuvoje, kuriais remiasi visa mūsų primityvi valdžia, kaip tik kurstydami antilenkiškas nuotaikas. Na ir Vokietija bei Rusija pasimokė iš bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės istorijos bei palaiko tuos pačius fašistinius elementus Lietuvoje, kovojančius su lietuvių-lenkų bendradarbiavimu. Vokietija bei Rusija gauna daug naudos iš paprasto principo: skaldyk ir valdyk. Mūsų, šiandienos lietuvių, valdžios ribotumui nėra ribų.

Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

Galiu pasakyti debilei uspaskistei, kad tai ne Konstitucinio teismo ir ne Valstybinės lietuvių kalbos komisijos problema, tai tik pačių politikų (politikierių?) neryžtingumo problema.
Tiesa kalbant, jokios problemos apskritai nėra, ji yra sukurta dirbtinai.
Visame pasaulyje šalys (tautos), kurios naudoja lotynų raidyną, rašo vieni kitų asmenvardžius taip, kaip yra originale - su visais diakritiniais ženklais ir pan. Nieks nebando perrašyti jų "iš klausos", t.y. fonetiškai, nes tada nebus aišku - ar tai tas pats asmuo, ar ne? Tai tik mes iki šiol durniavome ir juokinome svietą, rašydami "Džordžas" ("George'as"), "Džonas" ("John'as"), "Kazimežas" ("Kazimierz'as") ir pan., nes esame gudus kaimas.
Taigi problemos apskritai nebuvo, tiesiog reikėjo rašyti žmoniškai. Bet kažkokiam durniui arba demagogui atsirado noras "pakovoti" dėl lietuvių kalbos (kuri čia, tiesą kalbant, niekuo dėta") grynumo. Taip prasidėjo ši idiotiška epopėja, užtrukusi net kelioliką metų.
Politikai pasirodė esantys bailiai, kurie pataikauja ultranacionalistiniam elektoratui. Vietoje to, kad vienu ypu uždaryti šį klausimą, jie pradėjo durniuoti, permesdami jį tai Valstybinės kalbos komisijai, tai Konstituciniam teismui.
Dabar žinome, kad abi šios institucijos savo nuomonę šiuo klausimu jau pateikė. Teigiamą nuomonę. Tai kas dar?
Dabar išlenda kažkokios prorusiškos partijos klizma, ir jau jinmai pakelia netikrą "kovos už lietuvybę" vėliavą. Svarbiausia, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau įtampų, taip?