Ketvirtadienį Seimo priimtose Švietimo įstatymo pataisose, kuriose nustatyta, kad tautinių mažumų mokyklose valstybinės lietuvių kalbos mokymui bus skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui, atsižvelgta į prezidentės Dalios Grybauskaitės esmines pastabas, teigia šalies vadovės atstovas.
Pasak prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio, formaliai įstatymas dar nepasiekė prezidentės.
„Bet iš to, kas dabar girdėti viešoje erdvėje, tai prezidentės nuostata ta, kad iš tiesų buvo atsižvelgta į kai kurias jos esmines pastabas, kurios šį įstatymą šiek tiek sušvelnino, palyginus su tais variantais, kurie buvo diskutuojami anksčiau“, – penktadienį komentavo L. Balsys, klausiamas, ar šalies vadovę tenkina Švietimo įstatymo pataisos.
Prezidentės atstovas dar negalėjo atsakyti, ar D. Grybauskaitė šio dokumento nevetuos, ar grąžins jį Seimui atgal.
„Viena iš svarbių nuostatų, Prezidentės manymu, yra ta, kad iš tiesų tautinės mažumos Lietuvoje turi turėti visas galimybes išmokti lietuvių kalbą, kaip ir mokytis kitų kalbų, tai jaunimui naudinga, ir tokios galimybės tame įstatyme yra. Bet, kaip minėjau, galutinis apsisprendimas dėl to, ar tame įstatyme yra kažkokių problemų, ar pasirašys, kažką siūlys, pamatysime, kai tas įstatymas pateks pas Prezidentę ant stalo ir jinai jį išsamiai išstudijuos“, – komentavo L. Balsys.
Kaip jau ELTA skelbė, tautinių mažumų mokyklose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje lietuviškai bus dėstoma per tas pamokas, kai nagrinėjamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. O pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbos bus mokoma integruotai. Tokioms Švietimo įstatymo pataisoms ketvirtadienį pritarė Seimas.
Priimtais pakeitimais nutarta nuo rugsėjo 1 dienos tautinių mažumų mokyklose nustatyti, kad valstybinės lietuvių kalbos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui.
Tokiose mokyklose priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę bus skiriamos ugdymui lietuvių kalba, ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu galės būti vykdoma lietuvių kalba.
Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos bus vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų bus mokoma lietuvių kalba.
Siekiant puoselėti lietuvių kalbą, pataisomis taip pat įtvirtinama, kad valstybė finansuos ar kitaip skatins užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, besimokančius (studijuojančius) lietuvių kalbą ir kultūrą.
Be to, nuspręsta teikti paramą mokykloms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, ir asmenims, vykstantiems dirbti mokytojais ir dėstytojais į švietimo įstaigas, lituanistikos centrus užsienyje.
