Vos baigėsi pandeminio gripo epidemija, artėja sezoninio gripo grėsmė. Biržuose medikai fiksuoja vis augantį susirgusių gripu ir ūmiais virusiniais kvėpavimo takų susirgimais skaičių.
Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vyresniosios specialistės Pranciškos Kurkauskienės, gripu serga daugiausia vaikai.
Pirmadienio duomenimis, praėjusią savaitę rajono gydymo įstaigose buvo užregistruota 13 susirgimo gripu atvejų. Iš jų net dešimt buvo vaikai.
Užfiksuota 210 ūmių virusinių kvėpavimo takų susirgimo atvejų, iš šio skaičiaus 189 - vaikai.
„Neaišku, kaip toliau klostysis situacija. Tačiau žiūrint į šalies statistiką panašu, jog sergančių daugės. Gal dar pasitaikys ir vienas kitas susirgimo pandeminiu gripu atvejis", - sakė P. Kurkauskienė.
Gripo epidemija skelbiama, kai ūmiomis peršalimo ligomis suserga 100 iš 10 tūkstančių gyventojų.
Tiek pandeminio, tiek įprastinio sezoninio gripo simptomai yra panašūs. Tai yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Jai būdinga staigi ligos pradžia. Ligonį kankina aukštesnė nei 38 laipsnių temperatūra, sausas kosulys, gerklės, raumenų skausmas, kaulų „laužymas". Taip pat jaučiamas didelis nuovargis ir silpnumas.
Tiesa, dalis susirgusių pandeminiu gripu jautė pilvo skausmą, vėmė, viduriavo.
Susirgus gripu patartina likti namuose, neiti į darbą ar mokyklą, nes sunegalavusysis tampa ligos platintoju.
Praėjusių metų gruodį siautėjęs pandeminis gripas, šalyje nusinešęs kelias dešimtis aukų, pagal oficialią statistiką Biržų nelietė.
Per visą epidemijos laikotarpį buvo ištirti trys Biržų gydymo įstaigose apsilankę ligoniai, kuriems įtartas vadinamasis kiaulių gripas.
Vilniaus AIDS centro laboratorija iš šių trijų ištirtų pacientų A(H1N1) virusą nustatė tik vienai - 21 metų biržietei. Mergina studijuoja Vilniuje, o kai susirgo, buvo sugrįžusi gydytis į namus.
Kitiems dviem tirtiems pacientams, kurių ligos klinikiniai simptomai buvo panašūs į kiaulių gripo, tyrimo atsakymai buvo neigiami.
Jurgita Vitkauskienė