Daugelis įvardijo šią saulę kaip mistinę, stebėjosi jos grožiu bei negalėjo atsižiūrėti įspūdingu vaizdiniu.
Kiti mąstė, kad saulė įgavo tokį atspalvį dėl savaitgalį Baltarusijoje įsiplieskusių gaisrų dūmų ir smogo.
Oro tarša Lietuvos miestuose, o ypatingai sostinėje, yra labai didelė. Kiekvieną dieną specialios stotys nuolat fiksuoja, kokia tarša vyrauja realiu laiku. Anot ekspertų, ne tik sostinėje oro kokybė yra prasta, bet kituose didžiuosiuose miestuose. Jie taip pat atskleidė, kuris metų laikas yra labiausiai kenksmingas žmonėms bei kitų svarbių faktų.
„Žinių radijo“ laidoje Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė papasakojo, kokia situacija su oro tarša yra dabar ir kaip ji matuojama. Ekspertė įvardijo būdus, kaip gali žmonės būti labiau informuotais.
Aplinkos oro kokybės skyriaus specialistai praėjusią savaitę paskelbė, kad parengė keturis interaktyvius oro kokybės ir taršos žemėlapius, kuriuose, pagal skirtingus parametrus, pateikiami duomenys apie oro taršos būklę Lietuvoje.
„Tiek miestai, tiek gyvenvietės, įvairios vietos tame pačiame mieste yra labai skirtingos, ir veikiamos skirtingų taršos šaltinių. Oro kokybė priklauso nuo to, į kokį taršos tašką vieta patenka“, – dalinosi V. Bimbaitė.
Ji įvardijo, kad teršalų koncentracija, net ir būnant tame pačiame mieste, gali žymiai skirtis. Egzistuoja labai bloga bei labai gera oro kokybe pasižyminčių vietų viename mieste.
„Klasikinis pavyzdys yra, tarkime, Vilniaus Žirmūnų stotis, kuri yra šalia intensyvaus eismo kareivių gatvėje ir Vilniaus lazdynų stotis, kuri yra pakankamai švarioje vietoje.
Koncentracijos kai kuriais atvejais skiriasi dvigubai tą pačią dieną. Galime iš to spręsti, kad tame pačiame Vilniuje yra pakankamai švarių, oro kokybės atžvilgiu, vietų, ir yra tikrai labai užterštų, pavyzdžiui, Geležinio Vilko gatvė“, – kalbėjo specialistė.
Transportas sukelia daugiausiai taršos
Transporto priemonės yra vienas iš pagrindinių veiksmų, turintis didžiausią neigiamą poveikį oro taršai, pasak V. Bimbaitės, ir veikia ištisus metus.
Tačiau žiema yra dar didesnė oro taršos kaltininkė. Šaltuoju sezono metu, dėl didelės šiluminės energijos gamybos bei kitų aplinkybių, tarša pasidaro itin didelė.
„Žiemą mes turime papildomą taršos šaltinį: šiluminės energijos gamybą, kietojo kuro deginimą namų ūkiuose, pramonėje, elektros pramonėje“, – teigė ekspertė.
Aplinkos apsaugos agentūros išleisti žemėlapiai gali tiksliai parodyti, kokių teršalų koncentracijų yra gausu ore.
„Mūsų paskelbti oro taršos žemėlapiai parodo, kad ties tomis arterijomis (transporto), tiek kietųjų dalelių, tiek azoto dioksido, tiek anglies monoksido koncentracijos yra didžiausios“, – komentavo V. Bimbaitė.
Kietųjų dalelių kenksmingumas
Kaip pasakojo V. Bimbaitė, kietosios dalelės yra švaros oro indikatorius, jeigu jų koncentracijos mažos – puiku.
Tačiau šis taršalas gali pakenkti sveikatai, nes patenka labai giliai ne tik į kvėpavimo sistemą, bet ir į kraujotaką, ir gali sukelti tam tikrų negalavimų.
„Kietosios dalelės savo sudėtyje turi ir kancerogeninių medžiagų ir sunkiųjų metalų. Jo poveikis yra kompleksinis visam organizmui“, – paaiškino specialistė.
Stotys išsidėstę per visą Lietuvą
Aplinkos apsaugos agentūra turi iš viso 17 stočių, kurios matuoja oro taršą.
Šios stotys matuoja pagrindinius teršalus: kietąsias daleles, anglies monoksidą, sieros dioksidą, ozoną. Periodiškai yra atliekama ir sunkiųjų metalų stebėseną. Stotys veikia nenutrūkstamu režimu.
Visi matavimo duomenys yra teikiami realiu laiku ir nuolat puslapyje „Oro kokybė šiandien“.
„Pati stotis yra paprastas konteineriukas, kuriame yra matavimo analizatoriai, kompiuteris, kuris perduoda duomenis į mūsų serverius. Jos yra išdėstytos pagal tam tikrus reikalavimus: į transporto, pramonės ir miesto fonines stotis.
Transporto stotis tikrina transporto poveikį kokybei, pramonės stotis yra Savanorių prospekte, ji tikrina, kokią įtaką tarša padaro pramonės subjektams. Miesto foninės stotys atspindi, koks Lazdynuose ar Senamiestyje yra bendras foninis užterštumas“, – samprotavo V. Bimbaitė.
Anot specialistės, teršalų laikymuisi ar didėjimui vienoje vietoje turi įtakos pramoninės šakos, esančios dideliuose miestuose.
„Šis teršalas susidaro daugiausia dėl bet kokio degimo proceso. Pavyzdžiui, Kėdainiuose ar Jonavoje koncentracijos nenusileidžia Vilniaus miestui dėl pramonės.
Per trumpą laiką – pusmetį – stebėjimo kietųjų dalelių matavimų nustebino tas faktas, kad tų dalelių kiekis (Kėdainiuose ir Jonavoje) nėra labai mažesnis, negu didžiuosiuose miestuose“, – pakomentavo ji.
Kaip ekspertė jau ir minėjo, oro kokybės prastėjimui daro oro sąlygos – būtent žiemos laikotarpis.
„Taršos problemų būna daugiausiai žiemą, nes veikia stambūs taršos šaltiniai: transportas ir kuro deginimas šiluminei energijai gaminti“, – išdėstė V. Bimbaitė.
Gamtos veiksniai taip pat daro įtaką teršalų kiekio pagausėjimui, pasak specialistės, vėjas taip pat turi įtakos teršalų didėjimui.
Kenksmingų dalelių net nejaučiame
Ekspertė pasakojo, kad kietosios dalelės neturi specifinio kvapo. Prie gatvių užuodžiami teršalai gali būti azotas, sieros dioksidas ar kitos medžiagos. Ne visi žmonės tai pajaučia.
„Jautresni žmonės gali jausti kietųjų dalelių padidėjimą. Vis dėlto, kai yra dulkėtumas, aplinkoje jaučiasi „sunkesnis“ oras“, – diktavo specialistė.
Atkreipia sportuojančių žmonių dėmesį
V. Bimbaitė kalbėjo, jei bėgiojantys žmonės pasitrauktų 300 metrų nuo kelio (toliau nuo azoto dioksidų), tokiu atveju žymiai kristų koncentracija, dujinis teršalas greitai išsisklaidytų. Kitaip tariant – būtumėme toliau nuo kenksmingo oro.
„Jei visiškai šalia gatvės šaligatvių bėgiojate, sportuojate, tai be abejo prisikvėpuosite labai dideles koncentracijas ir kenksite savo sveikatai“, – taip pat paakcentavo ji.
Situacija šiek tiek gerėja
Automatinis oro kokybės tinklas buvo įsteigtas 2003 m. Nuo to laiko, kaip pasakojo V. Bimbaitė, oro taršos situacija linksta į neblogą pusę.
„Situacija gerėja, ne taip sparčiai, kaip mes norėtumėme, bet yra gerėjimo tendencija. Ne tik transporto srityje, bet ir kitose. Teršalų apribojimai, kuriuos patiria ūkio subjektai, irgi veikia“, – pasidžiaugė ji.
Visuomenės mąstymas bei įpročiai, saugojant aplinką, pasiteisina.
„Žmonių sąmoningumas, galų gale keičiasi, matyt, tai turi įtakos gerėjimui (aplinkos) situacijos. Tendencijos dinamika yra į geresnę pusę“, – pabrėžė V. Bimbaitė.
Specialistės patarimai
V. Bimbaitė „Žinių radijo“ laidos pabaigoje pažarstė patarimų, kuo žmonės galėtų prisidėti, kad jie patys gyventų švaresniame ore.
„Bent kartą per savaitę nevažiuoti automobiliu, pasirinkti eiti pėsčiomis, ar dviračiu ir tada kiekvieno žmogaus taršos pėdsakas vis mažės.
Įsibėgimas kokios nors technologijos, kaip apšildyti būstą, leis sutaupyti ir pinigų, ir išmetimus į orą sumažins. Visi šie dalykai kompleksiškai veikia.
Kadangi žmonės imasi šių priemonių, labiau galbūt galvodami apie ekonominį aspektą, bet padeda ir aplinkos orui. Bet koks vartojimo mažinimas bet kokių prekių, paslaugų, energijos turi poveikį teigiamą oro kokybei ir apskritai aplinkai“, – patarė ji.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite klausyti čia:
