Didžiulė kvaišalų laboratorija – pačiame nedidelio miestelio, kur vienas kitą gerai pažįsta, centre, greta daugybės gyvenamųjų namų, tačiau, vaizdingai tariant, nė šuo dėl jos neloja. Kaip tai vertinti? Akli ir abejingi gyventojai? Kurti ir tingūs policijos pareigūnai? Neveiklūs seniūnijos darbuotojai? Ar – gudrūs ir įžūlūs nusikaltėliai, dėl didžiulio savo pelno ryžęsi didinti narkomanų skaičių?
Radinys lentpjūvėje
Tokia kvaišalų – kanapių sodinukų – laboratorija neseniai aptikta Pilviškių miestelyje (Vilkaviškio sav.). Viename iš vos kelių šiame seniūnijos centre esančių aukščiausių pastatų – negyvenamame keturių aukštų name. Jame, kaip buvo žinoma seniūnijos vadovams, vietos policijos pareigūnams ir smalsiausiems gyventojams, esą anksčiau buvo ir vėl kuriasi lentpjūvė.
Vilkaviškio kriminalistai, nuvykę į minėtą pastatą, išties įsitikino pirmajame aukšte esant dar neveikiančios lentpjūvės užuomazgas. O kituose trijuose namo aukštuose, erdviose patalpose, policininkai aptiko... žaliuojančių augalų vazonus. Daug – iš viso 2557. Kiekviename – po iki 20–30 ar net 60–80 centimetrų jau išaugusį sodinuką.
Nors visi augalai tuoj buvo supakuoti ir išgabenti ekspertams, kad šie nustatytų, ar policininkų įtarimai tikslūs, tačiau neabejojama, kad tai – kanapės. Tik tada, kai ekspertai tai patvirtins oficialiai, bus galima kalbėti apie nuostolio, kurį patyrė iš kanapių tikėjęsi turėti pelną asmenys, dydį. Kol kas manoma, kad nusikaltėliai, policininkams išdraskius jų laboratoriją, prarado šimtus tūkstančių litų.
Anot Marijampolės apskrities policijos viršininko pareigas laikinai einančio Skirmanto Andriušio, šiame krašte užkluptos tokios didelės kvaišalų laboratorijos – itin retenybė, „dešimtmečio įvykis“.
„Labai nustebino tų kvaišalų augintojų galimybės – į tą laboratoriją labai daug investuota, – komentavo S. Andriušis. – Galinga įranga idealiu šiltnamiu paverstose patalpose – šildymas, apšvietimas, drėkinimo ir vėdinimo sistema – viskas, kas reikalinga auginti ir prižiūrėti augančioms kanapėms. Tai savininkams irgi ne kelis tūkstančius litų kainavę“.
Niekas nieko nematė
Tik bėda, kad tie Pilviškiuose aptiktos kvaišalų laboratorijos savininkai kol kas nenustatyti. Tarsi pastatas būtų buvęs paliktas be jokios priežiūros, be apsaugos. Policininkai stebėjosi, kad nieko naudingo jiems negalėjo pasakyti arčiausiai keturaukščio pastato esančių gyvenamųjų namų žmonės. Keista, kad jie nematydavo, ar kas nors atvykdavo į tą namą, kaip dažnai, kokiu transportu – nematydavo, nors gyvena 50 metrų spinduliu.
Pastebėta, kad vieta slaptai kvaišalų laboratorijai Pilviškiuose pasirinkta tikrai vertai: rodos, keturaukštis namas stovi pačiame miestelio centre, bet prie jo veda painūs keliukai, todėl namas atsidūręs tarsi ir nuošalioje vietoje.
Ilgametė Pilviškių seniūnijos seniūno pavaduotoja Nijolė Juraitienė „Akistatai“ teigė, kad žinia apie kanapių laboratoriją pribloškė paprastai daug ką apie miestelio gyvenimą žinančius seniūnijos darbuotojus, nes jokių signalų apie kokius nors įtarimus, apie į namą atvykstančius žmones, apie į pastatą gabenamą įrangą niekada negauta. Beje, ir „žioplys pagautas“ – jau būta kalbų, kad negyvenamame pastate išnaudojama labai daug elektros energijos, tačiau niekas neprisiruošė pasidomėti, kodėl.
Ieškojo kitos bėdos
O „fabrikėlis“ demaskuotas visai, rodos, atsitiktinai. Į Vilkaviškio policiją kreipėsi Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojai ir paprašė nustatyti, iš kur atsiranda ryšio trukdžiai bendrovės „Omnitel„ bazinėje stotyje Pilviškiuose. Štai tada į miestelį nuvykę kriminalistai, apsilankę viename aukščiausių pastatų, aptiko kanapių šiltnamį, o viename aukšte surado ir mobiliojo ryšio slopintuvą – užrašų knygelės dydžio aparatą. Manoma, kad jį kanapių augintojai naudojo tikėdamiesi, jog nebus užfiksuota jų turimų mobiliųjų telefonų buvimo vieta – pareigūnai niekada neaptiks kanapių. „Tokiu įrenginiu, prieinamu įsigyti internetu, dažnai naudojasi automobilių vagys, užblokuojantys mašinoje GPS, kad būtų neįmanoma susekti, kurioje vietoje ji yra“, – paaiškino pareigūnai.
Demaskavus kanapių plantaciją ir paėmus ryšio slopintuvą, buvę ryšio trukdžiai liovėsi.
Pareigūnai dabar aiškinasi, kam pastaruoju metu priklausė minėtas senas pastatas užmūrytais ir užkaltais langais, kelis kartus pirktas ir perparduotas. Jame anksčiau ir lentpjūvė veikusi, ir karstai gaminti. Kartu pareigūnai džiaugiasi, kad užkirstas didelis kvaišalų platinimo kanalas, ir pripažįsta, kad narkotinės bei psichotropinės medžiagos provincijoje – sparčiai gilėjanti problema.
Vadino pomidorais
Ar Pilviškiai – vienintelė vieta Vilkaviškio krašte, kur darbavosi ar tebesidarbuoja kanapių augintojai, vietos pareigūnai negali atsakyti. Tačiau pernai gruodžio viduryje užfiksuotas nusikaltimas tarsi išduoda, kad provincijos pareigūnams reikia dar gerai pašniukštinėti.
Tąkart patruliai kaimo kelyje vaikėsi vidurdienį jiems nestojusį automobilį „Audi 100 Avant“. Persekiotas vairuotojas, turbūt įvertinęs, kad pasprukti jam nebepavyks, automobilį galiausiai sustabdė Gražiškių gyvenvietėje ir dėjo į kojas. Bet netrukus vyras, slėpęsis už vieno pastato kampo, buvo sučiuptas pareigūnų.
Tuoj paaiškėjo, kodėl Arūnas B. (36 m.), netolimo Girkantų kaimo (Kalvarijos sav.) gyventojas, vengė akistatos su policininkais. Jo automobilio salone buvo kelios didelės dėžės nuo bananų, o jose - 128 vazonėliai su kanapių daigais. Sulaikytasis naiviai tikino, jog vežė pomidorų daigus. Bet kodėl pomidorai vertę tapti bėgliu, Arūnas B. negalėjo paaiškinti. Jis iškart atsidūrė areštinėje ir tuoj buvo suimtas dviem mėnesiams.
Anot įvykį tiriančių policininkų, kanapių daigus Arūnas B. įsigijęs kažkur Vištyčio krašte. Paskui būtų juos arba pardavęs, arba pats auginęs ir prižiūrėjęs, kol augalai sukraus pumpurus ir taps narkomanų geidžiama preke.
Anksčiau už amfetamino platinimą jau kalėjusiam Arūnui B. dabar vėl gresia nauja laisvės atėmimo bausmė. Tiriant galbūt paaiškės, ar kanapių vežėjas veikė vienas, ar turėjo bendrininkų, galbūt buvo lydimas rizikingoje kelionėje, kokius planus puoselėjo dėl vežtų daigų.
Įtariamųjų – šimtais
Provincijoje gilėjančią narkotikų platinimo problemą skelbia pajutę ir Alytaus apskrities policijos pareigūnai. Anot jų atstovės Simonos Ludavičiūtės, pernai ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų realizavimo pradėta daugiau negu 2010-aisiais. „Nulėmė dvi pagrindinės priežastys, – teigė S. Ludavičiūtė. – Mūsų pareigūnai teikė svarbiausią dėmesį asmenims, platinantiems šias medžiagas, be to, padaugėjo bandymų nelegaliai perduoti kvaišalų nuteistiesiems į Alytaus pataisos namus (per pasimatymus, siuntiniais, permetant)“.
Alytaus policijos pareigūnai pernai išaiškino penkias grupes, kurios vertėsi neteisėta kvaišalų apyvarta – net apie 100 asmenų, siejamų su tomis grupuotėmis. O iš Alytaus pataisos namų gautų tyrimų – du trečdaliai jų irgi dėl kvaišalų; sulaikyta apie 50 asmenų, iš kurių keturios – moterys, du – nepilnamečiai.
Apie sulaikytus įtariamus narkotikų platintojus pastarosiomis dienomis pranešė ir Elektrėnų, Trakų, Vilniaus rajono policijos pareigūnai, neslepiantys, kad provincija sparčiai perima visas madas iš didmiesčių. Minėtuose rajonuose sulaikyti pavieniai kvaišalų prekeiviai. Apsvaigę nuo narkotikų, jie nevengia sėsti prie automobilio vairo ir yra potencialūs naujų nelaimių, šiurpių tragedijų šaukliai.
Pareigūnai linkę priminti, kad už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, o jeigu kvaišalų kiekis didesnis – ir iki 15 metų.
KOMENTARAS
Simona LUDAVIČIŪTĖ, Alytaus apskrities policijos atstovė:
Iš neteisėtos apyvartos daugiausia išimama kanapių, amfetaminų grupės medžiagų, heroino. Taip pat – kanapių dervos, vadinamos hašišu, nemažai įvairių neteisėtai laikomų psichotropinių vaistų.
Tačiau pernai kvaišalų platintojai sugebėjo ir nustebinti. Pirmą kartą Alytuje buvo rasta didelį pelną platintojams nešančios psichotropinės medžiagos JWH-018 (sintetinio kanabinoido) – natūralių kanapių pakaitalo, pagaminto laboratorijose. Iš išimtų kiekių buvo galima pagaminti tūkstančius dozių narkotikų, kurių vertė – net šimtai tūkstančių litų. Štai – pavyzdys: iš pusės kilogramo kanapių galima padaryti iki 1000 rūkomųjų narkotikų dozių, vadinamųjų suktinukių (cigarečių). Vienos jų kaina – iki 20 litų. Taigi iškart turime įspūdingą 20 tūkst. litų sumą! O iš vieno gramo heroino padaroma iki 10 dozių – vadinamųjų „čekių“. Vieno kaina – apie 20 litų. Atlikę kelis paprastus aritmetinius veiksmus įsitikiname, kad „neįspūdingi“ 100 gramų heroino tampa jau 20 tūkst. litų suma, patenkančia į prekeivių narkotikais kišenes.
Ypač didelį nerimą kelia tai, kad su narkotikais sulaikomi arba nustatomas apsvaigimas nuo jų vis jaunesniems asmenims, nepilnamečiams. Faktai rodo, kad narkotinės medžiagos sparčiai plinta tarp jaunuolių. Todėl raginame tėvus nuolat atidžiai stebėti savo vaikus, fiksuoti jų fizinės būklės, elgesio ar nuotaikų pokyčius, ypač – pastariesiems grįžus iš pasilinksminimo vietų, vakarėlių. Šios profilaktinės priemonės gali apsaugoti vaikus nuo didelių nemalonumų ir tragedijų.
Praktika rodo, kad iš pradžių kvaišalams įsigyti naudojami jaunuolių kišenpinigiai, stipendijos, pašalpos, o vėliau pradedami pardavinėti asmeniniai ir artimųjų daiktai. Įsitraukus į vartotojų ir platintojų tinklą, daromi kiti nusikaltimai, siekiant bet kokia kaina gauti pinigų narkotikams. Labai greitai atsiranda priklausomybė nuo kvaišalų, poreikis nuolat didinti vartojamus kiekius, pereiti prie vis „rimtesnių“ narkotikų, nepataisomai žalojant savo sveikatą.
Manau, būtina nuolatinė aktyvi visuomenės, medicinos įstaigų, mokyklų, tėvų pagalba, visų suinteresuotų institucijų glaudus bendradarbiavimas, sprendžiant narkomanijos problemą.
Irena ZUBRICKIENĖ
