Merginų neatsiginantis jaunas vyras nuteistas už paslaptingą silpnapročio paauglio išprievartavimą.
„Mane pišijo!“ – vaikščiodamas po kaimą Šiaulių rajono pakraštyje kartojo septyniolikmetis Romukas, nepiktai pravardžiuojamas Kvailiuku.
Tai girdėdami aplinkiniai tik gailiai dūsavo, nes šio vaikino likimas tikrai nelepino. Dėl įgimtos stiprios silpnaprotystės jis nesugebėjo nei normalioje mokykloje mokytis, nei įgyti specialybės, nei pagaliau tinkamai savimi pasirūpinti. Paaugęs tapo našlaičiu, nes tėvas anksti mirė. Motina, tiesa, dar gyva, bet per degtinę dienos nemato, ji – degradavusi girtuoklė. Tad Romukas apsigyveno močiutės namuose. Kai pernai ir ji mirė, nelaimingas vaikinas kurį laiką buvo likęs senoje kaimo troboje vienas kaip pirštas.
Paauglys nusipirko naudotą mobilųjį telefoną, o jis neįsijungia. Tad ir vaikščiojo Romukas po kaimą, savo bėdą išreikšdamas švepluodamas ir kaip mokėdamas: „Mane pišijo! Matot, su tuo telefonu mane pišijo!“
Papasakojo, kaip mokėjo
Netoliese gyvenantis 26 metų Marius Savickas ėmė Romuką globoti. Užsukdavo pas Romą į namus, atnešdavo ne tik užkąsti, bet ir pavaišindavo likeriu ar šampanu. Romukas norėjo būti „kaip visi“, todėl pavaišintas jam keistu saldžiu gėrimu, Mariaus prašydavo ir parūkyti. Nesvarbu, kad daugiau krenkšdavo ir kosėdavo, negu pūsdavo dūmą, tačiau cigaretę čiulpdavo rimtu veidu – kaip tikras vyras.
Pernai gruodį giminaitės atvežtas į policiją, Romukas Kvailiukas netikėtai išpyškino: „Mane vėl pišijo. Marius pišijo!“
Ir kaip mokėdamas papasakojo, kad pernai užėjęs į svečius Marius esą nugirdęs jį kažkokiu skaniu gėrimu, o po to jam „rodė savo peliuką, kurį kišo į burnytę ir užpakaliuką“, po to „Mariui išbėgo servalai.“
Romukas Kvailiukas tikino to daryti visai nenorėjęs, bet gerokai stipresnis Marius esą jį privertęs.
Pasak kaimynų, Romas „neskiria žiemos nuo vasaros“, todėl negalėjo paaiškinti, nei kokią dieną tai buvę, nei kiek kartų. Tačiau apie prievartavimą kalbėjo daugmaž nuosekliai ir suprantamai.
Merginų numylėtinis – gėjus?
Nuvykę į vaikino močiutės namus, pareigūnai ant lovos patalynės ir ausinuko rado spermos, kuri, nustatyta, galėjo būti M. Savicko. Tad įtariamasis tą pačią gruodžio 12-ąją buvo suimtas.
Tardomas M. Savickas kaltę iki pat paskutinės teismo dienos neigė, tačiau pareigūnai buvo labiau linkę tikėti auka.
Neseniai Šiaulių rajono apylinkės teisme M. Savickas nuteistas kalėti 6 metus ir 3 mėnesius. Nuteistasis taip pat įpareigotas Romukui sumokėti 4000 litų už patirtą moralinę skriaudą.
„Tai tikra nesąmonė, nes Marius – ne gėjus, – „Akistatai“ pareiškė nuteistojo tėvas. – Sūnus turėjo daugybę panų, viena jų jau augina 3 metų Mariaus vaiką. Atvažiavę policininkai Marių Kuršėnuose, galima sakyti, nuo mergos nukėlė ir apkaltino, kad jis – ne tik gėjus, bet ir žagintojas?! Tikroji priežastis – kad sumušęs žmogų Marius nenorėjo sumokėti kelių šimtinių vaistams, tai dabar veiklioji sumuštojo sesė sukurstė Romuką apšmeižti Marių.
Painios kaimo intrigos
Pasak M. Savicko tėvo, Mariaus nelaimės prasidėjo prieš porą metų besilinksminant su dviem draugais ir iš kalėjimo grįžusiu pagyvenusiu vyru, pravarde Bulbianosis. Pastarasis, beje, yra Romuko Kvailiuko dėdė.
Pasigėręs Bulbianosis ėmė „sklaidytis“. Jis, tikėtina, pats išprovokavo muštynes, pats nuo jaunų vaikinų ir gavo į kailį. Gavo kaip reikiant, nes po to gulėjo ligoninėje.
Sumuštojo sesuo, kurią Mariaus tėvas vadina Atamanės pravarde, iš mušeikų pareikalavo atsilyginti bent vaistams. Du muštynėse dalyvavusieji nuolankiai sumokėjo po kelis šimtus, tik Marius atsisakė.
M. Savicko tėvas tikina iš Atamanės išgirdęs grasinimą Marių už tai pasodinti.
Netrukus M. Savicko tėvui kitas kaimynas papasakojo įdomią žinią. Jis esą girdėjęs Romuką Kvailiuką giriantis, kad jis greitai turėsiąs ne tik naują mobilųjį telefoną, bet ir kompiuterį. Kad teta visa tai nupirktų, tereikės „dėdytėms policininkams papasakoti, kad Marius mane vasarą pišijo“.
Nuteistasis kovoja toliau
„Akistata“ norėjo patikrinti teisybę, bet nėra kaip – teismas vyko už uždarų durų.
Prokuroras, žinoma, teigia, kad M. Savicko kaltė įrodyta surinktais įrodymais. Užtai advokatė „Akistatai“ piktinosi, jog vienintelis teisme pateiktas įrodymas – kažkokios neaiškios kilmės spermos dėmės bei silpnapročio Romuko pasakojimas, naudojant vaikiškus terminus.
Korespondentas mėgino surasti bent Bulbianosį, bet jis, pasirodo, jau iškeliavęs į dausas.
Išvežtas į koloniją M. Savickas jau parašė apeliacinį skundą, dar kartą prašo jį išteisinti. Rudenį skundą nagrinės Apeliacinis teismas.
Kaip jūs, skaitytojai, manote – ar pavyks Mariui įrodyti savo teisybę, ar liks galioti Romuko Kvailiuko, neskiriančio žiemos nuo vasaros, tetos išreikalauta bausmė?
Sigitas STASAITIS
