Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės visoje šalyje intensyviai medžiojami šernai, kurių populiaciją nuspręsta sumažinti 90 proc. Kuršių nerijoje medžioklės plotus turintys medžiotojai abejoja, ar pavyks įvykdyti šį nurodymą – esą suintensyvinus medžioklę, šernai išsislapstė ten, kur net šunys nelenda.
Kuršių nerijoje medžioklės plotus turi du medžiotojų klubai. Teigiama, kad iki šiol jie jau sumedžiojo apie 60 proc. pernykštės šernų populiacijos. Tačiau jie negalėjo įžengti į maždaug 1.5 km ruožą pasienyje su Kaliningrado sritimi. Šią savaitę sutarta, kad medžioti jame bus galima. Padėti teks ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojams.
„Mūsų parko direkcija yra atsakinga tiktai už medžiojimą rezervatuose, kur kiti negali to padaryti ir mes parke turim 4 medžiotojus. Tikrai neišsiversime be medžiotojų būrelių pagalbos“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Efektyviausioms Kuršių nerijoje – medžioklėms su varovais rengti laiko liko nedaug – tik iki kovo 1 dienos. Todėl medžiotojai abejoja, kad pavyks sumažinti šernų populiaciją 90 proc. Suintensyvinus medžioklę, jie išsislapstė, greičiausiai tarp kalnapušių, o ten esą – net šunys nelenda.
„Ten šuniui labai didelė rizika – kalnapušėse šernas apsisuka, o šuo – ne. Todėl nemažai šunų žūsta arba gauna į kailį taip, kad daugiau nelenda“, – paaiškino Kuršių nerijos nacionalinio parko medžiotojų klubo prezidentas Gintautas Baltranas.
Iššaudyti 90 proc. šernų nesugebėsiantiems medžiotojams grasinama atimti medžioklės plotus.
