Daugiausiai gyventojų turinti Lietuvos sostinė užima antrą vietą pagal avarijų skaičių 1000 gyventojų. Draudimo bendrovės duomenimis, vidutiniškai per metus iš tūkstančio vilniečių daugiau nei 8 patenka į eismo įvykį. Avaringiausių savivaldybių dešimtuke taip pat rikiuojasi Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, Klaipėdos rajonas. Lietuvos automobilių kelių direkcija daugiausiai vadinamųjų juodųjų dėmių keliuose ir padidinto avaringumo ruožų išskiria Kauno, taip pat Klaipėdos apskrityje. Eismo intensyvumą palei Kauną didina magistralė „Via Baltica“, o Klaipėdoje – uosto veikla. Pasak R. Bieliausko, avaringumo lygiui kiekvienoje savivaldybėje įtakos turi ne tik eismo dalyvių skaičius, bet ir kelių būklė, pavojingų kelio ruožų, sudėtingesnių sankryžų skaičius, taip pat tranzitinio eismo intensyvumas. „Įdomu, jog Mažeikių rajonas, kuris turi daugiau nei 56 tūkst. gyventojų, patenka į daugiausiai gyventojų turinčių savivaldybių dešimtuką, tačiau, lyginant pagal avarijų skaičių, užima tik 29 vietą. Tūkstančiui gyventojų čia tenka 1,4 eismo įvykiai per metus. Viena iš mažiausių Lietuvos savivaldybių – Pagėgių – užima 31 vietą daugiausiai avarijų patiriančių gyvenviečių sąraše. Tačiau didelį avarijų skaičių lemia tai, kad per Pagėgius eina vienas iš pagrindinių tranzitinių kelių į Kaliningradą. Jei yra galimybė, keliaujantiems po Lietuvą patarčiau šį kelią aplenkti“, – teigia R. Bieliauskas. Saugiausia vairuoti yra Šalčininkų rajone. Jame tūkstančiui gyventojų vidutiniškai per metus tenka vos 0,4 avarijos,. Nuo šio rajono savivaldybės nedaug atsilieka Širvintų, Skuodo, Šakių ir Akmenės rajonai. Tyrimas atliktas remiantis Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje 2012-2014 m. ir Lietuvos statistikos departamento 2013 m. duomenimis.
