Konsultacijose dalyvaus ministerijos bei suinteresuotos šalys, socialiniai partneriai, susisiekimo ir kitų sričių įmonės, pranešė Susisiekimo ministerija. Jų metu norima surinkti nuomones, argumentus bei pasiūlymus, kaip prisitaikyti prie būsimų pokyčių. Šiuo metu šalyje, be to, vyksta visuomenės nuomonės tyrimas.
„Visuomenės nuomonės tyrimas, konsultacijos padės išsiaiškinti, kuriam nuolatiniam laikui – vasaros ar žiemos – šalis norėtų teikti pirmenybę. Rezultatai bus naudojami tariantis su kaimyninėmis šalimis bei galutiniam sprendimui dėl sezoninio laiko pasirinkimo priimti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Konsultacijoje kviečiamos dalyvauti ir Susisiekimo ministerijos valdomos ir įmonės – „Oro navigacija“, Lietuvos oro uostai, Klaipėdos jūrų uosto direkcija, Civilinės aviacijos administracija, Pasienio kontrolės punktų direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas ir Lietuvos transporto saugos administracija.
Vežėjams diskusijoje atstovaus asociacija „Linava“ ir Lietuvos vežėjų sąjunga, informacinių ir ryšių technologijų sektoriui – asociacija „Infobalt“.
Praėjusią vasarą Europos Komisijos surengta vieša ES gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis – 84 proc. respondentų norėtų atsisakyti sezoninio laiko keitimo.
Tokią nuostatą pagrindžia ir moksliniai tyrimai. Jie, pasak Higienos instituto Technologijų vertinimo skyriaus vadovės Raimondos Janonienės, rodo, kad net vienos valandos pokytis kelioms dienoms gali sutrikdyti biologinį ritmą, neigiamai veikia miego trukmę ir kokybę.
„Tyrimai atskleidžia, kad ne visi žmonės vienodai prisitaiko prie laiko pokyčių ir ne be pasekmių. Ankstesnės studijos įrodė, kad biologinių ritmų sutrikdymas yra siejamas su didesne miokardo infarkto ir išeminio insulto rizika. Mokslininkai teigia, kad žmogaus biologinis laikrodis vis dėlto yra prisitaikęs prie tikrojo aplinkos laiko, tai yra šviesos ir tamsos fazių pokyčių, o ne politiniu sprendimu koreguojamo socialinio laiko“, – pranešime sakė R. Janonienė.
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas Vidas Dobrovolskas teigia, kad didžioji Lietuvos dalis patenka į antrąją laiko juostą – naudojant juostinį, arba žiemos, laiką, saulė aukščiausiai pakyla apie 12 val. 30 min., o vasaros laiką – apie 13 val. 30 min.
„Nors juostinis laikas yra artimesnis sauliniam laikui, pagal kurį saulė aukščiausiai pakyla 12 val. 00 min., ne visos šalys naudoja savo geografinės padėties laiką. Pavyzdžiui, Prancūzija ir Ispanija geografiškai patenka į nulinę (Grinvičo) laiko juostą, tačiau šiose valstybėse naudojamas pirmosios juostos laikas. Paprastai už geografinę didesnė laiko juosta pasirenkama, siekiant skirti daugiau šviesaus paros meto vakarui“, – sakė V. Dobrovolskas.
Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.
