Kai atsiduri dugne
Tuo metu, kai Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) 2011 metais pradėjo išorinį aukštųjų mokyklų veiklos vertinimą, šiam centrui vadovavo Artūras Grebliauskas, kuriam, kaip rašė žiniasklaida, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai turėjo priekaištų dėl klaidų. Viena iš jų – Kolpingo kolegijos vertinimas. Pastaroji mokymo įstaiga esą prasto įvertinimo sulaukė būtent dėl materialinių išteklių stokos. Taip pat ministerijos vadovai A. Grebliauskui priekaištavo dėl nuolatinio bylinėjimosi teismuose ir netvarkos”.
„Buvo keturi kriterijai, pagal kuriuos vertintos mokyklos. Mūsų mokykla mažiausiai balų surinko už materialiuosius išteklius. Materialiniai ištekliai – bendras plotas, įranga, biblioteka. Nuo 2008 m. vykdyta kolegijos plėtra – buvo statomas naujas pastatas. 2011 m. mokykla įsikūrė naujame pastate“, – koentuodama vertinimo rezultatus žurnalistams 2012 metų vasarą sakė Kolpingo kolegijos direktorė Lina Kalibataitė, apgailestaudama, kad jos vadovaujama įstaiga atsidūrė „dugne”.
L. Kalibataitė neslėpė pykčio, kad paskleista neigiama informacija yra tarsi kažkoks bandymas susidoroti su aukštąją mokykla.
„Turėjome diskusijų su SKVC direktoriumi, bandžiau ir raginau, kad jų požiūris į vertinimą pasikeistų, taptų daugiau vakarietiškas, o ne rytietiškas – kad tai nebūtų bauda, o skatinimas aukštajai mokyklai keistis. Mūsų požiūriai labai išsiskyrė ir ponas A. Grebliauskas išėjo iš SKVC“, – tuomet spaudoje dėstė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Išėjęs iš SKVC, netrukus A. Grebliauskas tapo Kauno klinikų direktoriumi ekonomikai ir infrastruktūrai.
Portalui balsas.lt nepavyko pakalbinti bene pagrindinio vertinimo sistemos architekto A. Grebliausko, tačiau R. Vaitkus jo pasitraukimą pernai vasarą dabar linkęs sieti ne su pačios sistemos netinkamumu, o su vertinimo kultūra.
„Mūsų nuomonės išsiskyrė dėl pačios vertinimo kultūros. Vyko diskusija, kurį vertinimą laikyti tikru – ar anksčiau, ar vėliau atliktą, buvo diskusijų dėl Kolpingo kolegijos vertinimo, kuri buvo įvertinta neigiamai, remiantis tuo, kad jie neturi statinio, o jis egzistavo ir tai buvo pažymėta SKVC ekspertų vertinime. Tai vertinimo kultūros stoka”, – naujienų portalui balsas.lt sakė R. Vaitkus.
Sistema lyg ir veikia, bet…
Pasak švietimo ir mokslo viceministro, prieš kelerius metus sukurta išorinio aukštųjų mokyklų veiklos vertinimo sistema taikoma ir dabar.
„Įstatyme buvo numatyta, kad išorinio vertinimo sistema turi egzistuoti, ir sprendimus dėl išorinio vertinimo sistemos priimdavo SKVC. Sprendimus sudarė dvi dalys: realiųjų išteklių vertinimas ir studijų kokybės, mokslo ir strateginio valdymo vertinimo. Tai buvo vertinama atskirai ir tik visai neseniai viską sujungėme: Mokslo ir studijų institucijų stebėsenos ir analizės centras vykdo realių išteklių vertinimą, pateikia savo išvadas SKVC, o jis, remdamasis jomis ir savo ekspertų išvadomis, skelbia galutinį verdiktą dėl 5 vertinamųjų sričių”, – sako R. Vaitkus.
Jis pabrėžė, kad įstatyme numatyta, jog jeigu bent viena iš sričių įvertinama neigiamai, ir visa aukštosios mokyklos veikla vertintina neigiamai. Todėl esą ir kilo savaime suprantamas nepasitenkinimas.
„Mes šiais metais atlikome pirmąjį visų aukštųjų mokyklų vertinimo ciklą. Kelios aukštosios mokyklos buvo įvertintos neigiamai, kai kurios bylinėjasi. Bet problema slypi ne vertinime, o įstatyme, kuriame neigiamas parametras įvardinamas kaip visos aukštosios mokyklos neigiama veikla. Tai neteisinga. Tas pats Kolpingo kolegijos atvejis arba vertinimas, kad „prastas valdymas – valdymo stoka, laiku nesuformuoti valdymo organai”, na, nebuvo tarybos suformuotos. Žinoma, blogai, kad nėra tos tarybos, tačiau ar dėl to reikia visą aukštosios mokyklos veiklą vertinti neigiamai? Juk mokslo vertinimai, studijų vertinimas – teigiamas”, – aiškina R. Vaitkus.
Todėl, aiškina viceministras, naujuose Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimuose ir numatoma tobulinti išorinio aukštųjų mokyklų veiklos vertinimo sistemą.
„Išorinis vertinimas pirmiausia yra aukštosios mokyklos veiklos tobulinimo įrankis. Todėl naujame mokslo ir studijų įstatyme bus pakeista vertinimo kultūra, nes norime, kad ji taptų labiau panaši į Europos universitetų asociacijos vertinimą, kur išvados yra labai griežtos, aiškiai formuluojamos, nurodomi veiklos trūkumai”.
Nepainiokite vertinimo su reitingais
Išorinis aukštųjų mokyklų veiklos vertinimas, kurį 2011 metais pradėjo SKVC, ir reitingavimas, kurį atlieka įvairios kompanijos, ne tas pats, pabrėžia viceministras.
„Dėl reitingų,kuriuos atliko dvi nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, kai kurie universitetai iš tikrųjų buvo nepatenkinti: jie nėra teisingi, o kai kurios iš aukštųjų mokyklų jiems net neteikė duomenų ir nebuvo reitinguotos. Bet tai reikia vertinti labai paprastai – reitinguojantys remiasi tam tikrais parametrais, ir savaime suprantama, kad net jei dvi skirtingos reitingavimo agentūros naudotų tuos pačius duomenis, bet skirtingus parametrus, reitingų balai gali skirtis. Bet tai tikrai nėra vertinimas”, – teigia R. Vaitkus.
„Vertinimas remiasi savianalizės procesu, įvertinamos stipriosios ir silpnosios pusės, kontekstas, absolventų įsidarbinamumas, kokybės užtikrinimo procesas. Įvertinama daugybė dalykų, kurių reitinguotojai kartais net nematuoja, – tęsia jis ir priduria: Reitingai nieko bendro su vertinimu neturi”.
