Kur slėptis, ar bėgti iš miesto, išvažiuoti, jei prasidėtų karas? Štai, ką pataria ekspertas

Kokia situacija yra su priedangomis Lietuvos žmonėms karo grėsmės atveju?

Daroma nemažai naudingų ir vertingų darbų pastaruoju metu – jeigu kalbama apie priedangas, tai turime pasiekę 31 proc. gyventojų, kurie galėtų rasti priedangą netolimoje gyvenamojoje vietoje.

Čia yra progresas, lyginant su tuo, ką turėjome anksčiau. Manau, savivaldos yra šiek tiek kaltės, kad tik 31 procentai, nes aktualizavimas ir noras atlikti viską kuo greičiau yra skatintinas.

Tiek mes, tiek Vidaus reikalų ministerija visą laiką bendraujame su savivalda, norėtųsi spartesnio rezultato.

O kaip yra su slėptuvėmis?

Nereikia painioti sąvokų – slėptuvės yra dedikuotos specifiškai valdymo grandžiai, tai nėra gyventojams, nes tai atskiras elementas, kai mes turime užtikrinti ypatingą saugumą konkrečioms operacijoms.

Priedangos yra skirtos gyventojams, manau, kad tas mūsų 50 proc. siekis yra paremtas tam tikrais skaičiavimais moduliavimais.

Yra nusistovėjusi praktika, kad žmonės patys ieškosi priedangų ir evakuojasi. 

Ar yra planas srautų suvaldymui, jei žmonės evakuotųsi iš miestų?

Planas yra parengtas, Vidaus reikalų ministerija kartu su policija tuos planus tvarkosi, žinau, kad neužilgo bus pratybos, kaip tuos srautus valdyti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Teroro aktas Odesos srityje: susprogdintas Ukrainos savanorių armijos automobilis

Ukraina piktinasi lenkų ūkininkų protestais

Ukrainiečiai per tris dienas numušė 6 rusų naikintuvus

Tačiau, manau, kad evakuacija yra kraštutinė priemonė, tokį scenarijų, kad reikėtų evakuoti visą Vilnių arba Kauną, sunkiai įsivaizduoju.

Jei žmonės patys bėgs – čia yra problema. Kijive pirmą karo dieną žmonės paniškai pradėjo bėgti ir grėsmės lygis, stovint kamščiuose ar važiuojant, buvo daug didesnis nei liekant namuose, eiti į rūsį ir išlaukti. 

Visą pokalbį pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

Kaip evakuos gyventojus, jei prasidės karas: Bilotaitė vardija, kas bus daroma

Pirmadienį spaudos konferencijos metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda pristatė civilinės saugos pokyčius. Priimtas naujasis krizių valdymo modelis numato parengties pareigūnų buvimą kiekvienoje savivaldybėje, tolimesnį priedangų tinklo steigimą. A. Bilotaitė taip pat atsakė, kaip bus ruošiamasi galimai gyventojų evakuacijai. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė akcentavo, jog šiuo metu bus pradedami mokymai savivaldybių parengties pareigūnams – jie ruošis ir karinėms, bei hibridinėms grėsmėms. 

„Startuoja centralizuoti mokymai savivaldybių parengtiems pareigūnams. Jie tobulins kompetencijas. Yra integruota keletas dalykų – pasirengimas karinėms ir hibridinėms grėsmėms. Šiame geopolitiniame kontekste planuojama dėti visas pajėgas užtikrinant gyventojų saugumą. Lietuvos pareigūnai čia vaidins labai svarbų vaidmenį“, – teigė vidaus reikalų ministrė. A. Bilotaitė pabrėžė, jog nors civilinė sauga kurį laiką buvo apleista sritis, šiuo metu dedamos visos pastangos, siekiant didinti civilinės saugos specialistų skaičių.

„Kažkada turėjome apie 1000 civilinės saugos specialistų, dabar tas skaičius yra apie 100. Suprasdami civilinės saugos reikšmę, mes peržiūrėjome krizių valdymo modelį. Šiuo metu turime priimtą įstatymą kuris užtikrina, kad turime naują modelį, leidžiantį efektyviau užtikrinti krizių valdymą. Prioritetą turime skirti gyventojų perspėjimo sistemoms“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė taip pat akcentavo parengties pareigūnų svarbą organizuojant priedangas.

„Mes nuo nulio pradėjome kurti priedangų tinklą, tą paskatino karas Ukrainoje. Reikalingi ir specialistai – žmonės su kompetencijomis, kurie dirba šioje srityje ir, žinoma, finansavimas. Kalbant apie parengties pareigūnus – jų pagalba yra labai svarbi savivaldai ir merams. Jie atsakingi už informacijos pateikimą, krizinių situacijų valdymą. Jų įgūdžiai atnaujinami, rengiami mokymai. Jie bus atsakingi už priedangų plėtrą, evakuacijos planų parengimą“, – sakė A. Bilotaitė.

A. Bilotaitė taip pat atsakė į klausimus, susijusius su gyventojų evakuacijos planais. Pasak jos, planus yra parengusios visos savivaldybės, tačiau kovo mėnesį bus rengiamos pratybos, kurių metu bus praktiškai peržiūrima, kaip galėtų vykti gyventojų evakuacija. Kiekviena savivaldybė turi evakuacijos planus. Yra atitinkamos institucijos, kurios turės užtikrinti saugų proceso organizavimą – reguliuotų eismą. Ką matome Ukrainoje – tai sukelia pasekmes. Dėl to norime dar kartą pasižiūrėti, kaip tas veiktų, kaip mūsų institucijos yra pasirengusios užtikrinti tvarką ir reguliuoti srautus.

„Kovo mėnesį bus organizuojamos pratybos, kurių metu mes įtraukiame visas institucijas tam kad pasižiūrėti, kaip visas šis procesas vyktų pratybų metu, kad būtume pasirengę galimoms grėsmėms ir iššūkiams“, – pridūrė ministrė.

Parengties pareigūnus turi kiekviena savivaldybė, priedangų skaičius didinamas

A. Bilotaitė pabrėžė, jog šiuo metu parengties pareigūnų yra 74 visose 50 savivaldybių. Taigi, mažiausios savivaldybės turi bent vieną pareigūną, didesnės – daugiau nei vieną. Šie pareigūnai atsakingi tik už civilinę saugą. Pasak A. Bilotaitės, šiuo metu priedangos galėtų apsaugoti iki 900 tūkst. gyventojų

„Noriu pabrėžti, kad tai yra vienas svarbiausių prioritetų. Prasidėjus karui, mes imamės visų priemonių, skiriame maksimalų dėmesį šiai temai. Už patį priedangų tinklą yra atsakingos savivaldybės. Jos geriausiai žino savo teritoriją, kurie objektai yra teritorijoje, atitinkantys priedangos statusą. PAGD irgi pateikia pasiūlymus, kurie objektai gali būti įtraukti į sąrašą. Sukūrėme tinklą, kuriame yra 3300 priedangų visoje Lietuvoje“, – kalbėjo ministrė.

„Tai nėra baigtinis sąrašas, procesas juda į priekį. Šiuo metu priedanga galėtų būti suteikta 900 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų, bet priedangos turėtų apsaugoti 50 proc. gyventojų – 60 proc. miestuose ir 40 proc. rajonuose. Šiandien yra 12 savivaldybių, kurios pasiekė šį vyriausybės nustatytą tikslą“, – pridūrė ministrė.

Edgaras Geda – pagal priedangų įrengimo skaičius lenkiame kitas Baltijos šalis

PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas E. Geda pabrėžė, jog už priedangų parengimą pirmiausiai yra atsakingos savivaldybės – tiesa joms padeda ir parengties pareigūnai.

„Atsakomybė už poreikio nustatymą, statinių priskyrimą priklauso merui. Mes bendradarbiaujame, bet pradžiai, atsakomybė tenka savivaldai“, – aiškino E. Geda.  

„Dažniausiai pasirenkami viešieji pastatai – mokyklos ir darželiai“, – pridūrė E. Geda.

E. Geda pabrėžė, jog Lietuva šiuo metu yra parengusi kur kas daugiau priedangų nei kitos Baltijos šalys.

„Šiuo metu pirmaujame. Estijoje apie 10 proc. gyventojų būtų apsaugoti priedangomis,  Latvija tik pradeda šį procesą. Turime pasiekę 31 proc., įsigaliojus reglamentui šis skaičius bus peržiūrimas. Atsižvelgiama į Ukrainos, tarptautines praktikas“, – aiškino E. Geda.  

PAGD atstovas pateikė ir kelis sėkmės pavyzdžius – savivaldybes, kuriose itin sėkmingai pavyko padidinti priedangų skaičių.   

„Išskirtinis atvejis – Kauno rajonas. Gyventojų daug, bet savivaldybei pavyko susitarti su daugiabučių namų bendrijomis. Dar išskirčiau Kėdainių rajoną. Paminėtina, kad tarp geltonų savivaldybių 11 savivaldybių yra netoli tikslų“, – teigė E. Geda.  

E. Geda teigė, jog savivaldybės neretai teisinasi, esą viešosios paskirties pastatų, tinkamų priedangoms įrengti, daugiau nebeturi. Tokiais atvejais savivaldybėms lieka tik viena išeitis – tartis su privačių namų savininkais.  

„Kiekviena savivaldybė turi savo argumentų. Dažniausiai girdimas – viešosios paskirties pastatai išnaudoti. Tuomet reikia tartis su privačios nuosavybės statinių savininkais, o tai sekasi skirtingai – sakė E. Geda.  

„Ploto yra pakankamai daug, bene 5 kartus daugiau nei reikia. Bet savininkai dar abejoja šiuo žingsniu“, – pridūrė E. Geda.