Prasideda sunkiausias metas nuosavos pastogės neturintiesiems – nakvynei nebetinka šiltesniu metų laiku įprastos vietos krūmuose, po balkonais, pašiūrėse ar apleistuose pastatuose. Bet ir žiemą, kol protas blaivus, surasti šiltą nakvynę vis dėlto įmanoma.
Vietos užteks
Kiekvienas Panevėžio benamis greičiausiai žino, kad nakčiai bus priimtas į socialinių paslaugų centro Socialinės globos skyriaus patalpas – nakvynės namais vadinamas. Nors ir tolokai nuo miesto centro – už buvusios „Ekrano“ gamyklos – įsikūrusioje įstaigoje įrengtas prieglobstis nesunkiai pasiekiamas. Didelių patogumų benamiai ten nesulauks, bet nakvynė – lova, čiužinys, vanduo – garantuoti.
Nuo rudens, vos pradėjus žvarbti orams, laikinos nakvynės kambaryje glaudžiasi po keletą benamių. Rytui išaušus jie vėl patraukia savais keliais.
„Didesnio nakvynės prašančiųjų būrio greičiausiai sulauksime šalčiui stipriau paspaudus. Kol kas nakvoja apie dešimt žmonių“, – sako Socialinės globos skyriaus vadovė Aurelija Skudienė. Ji prisimena praėjusią žiemą, kai per didžiuosius šalčius skyrių kasnakt užplūsdavo po kelias dešimtis šilumos ieškančių benamių.
Šaltis žiaurus jį ignoruojantiesiems. Po nakvynių nešildomose patalpose, lauke žmonės gali prarasti ne tik galūnes, bet ir gyvybę. O nakvynės namuose laukia dešimtys lovų.
„Vietos užteks visiems. Turime vieną didelį kambarį, kitą mažesnį. Užtenka ir lovų, o jeigu jų pritrūktų, žmonės galėtų gultis ant čiužinių“, – teigia A. Skudienė.
Ir jauni, ir seni
Neturintys kur nakvoti panevėžiečiai į Socialinės globos skyriaus patalpas įleidžiami 20 valandą. Bet esant šaltam orui gali ateiti ir anksčiau, ir vėliau, – bus įleisti.
Dažniausiai laikinos nakvynės prašančiųjų amžius – maždaug 50–55 metai. Jaunų, trisdešimties dar nesulaukusių, taip pat vyresnių, į septintą dešimtį įkopusiųjų, ateina rečiau. Moterys dar retesnės viešnios.
Atėjusiųjų laikino prieglobsčio asmens dokumentų nereikalaujama, pagal kliento nurodytus duomenis užpildoma anketa.
Tačiau norint patekti į šią globos įstaigą nuolat gyventi, reikia rašyti prašymą, pateikti asmens dokumentus, duomenis apie save miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriui.
Šiuo metu Socialinės globos skyriuje gyvena 60 benamių. „Tai žmonės, pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis praradę savo namus“, – sako A. Skudienė.
Už mėnesį gyvenimo laikinuose namuose tenka mokėti 65 litus. Pasak vadovės, visi gyventojai stengiasi sumokėti laiku, juk kai kurie dirba, gauna pašalpas. Už šiuos pinigus ne tik nakvynė suteikiama – yra virtuvė, dušas.
Nuolatiniai gyventojai – įvairaus amžiaus, ir 18, ir 80 metų, daugiausia vyrai. Tačiau gyvenimas benamio lemtį neretai pasiunčia ir moterims.
Suranda kitur
Kol šaltis stipriai nespaudžia, kai kurie benamiai iki Socialinės globos skyriaus neina, nakvynės ieško kitur – kas laiptinėse, neužrakintuose įstaigų koridoriuose ar kitose lengviau prieinamose patalpose.
Kartais užsuka ir į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių. Ypač, kaip teigia šio skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė, jeigu turi kuo pasiskųsti medikams.
„Visos šalies socialinės problemos Priėmimo skyriuje taip pat puikiai matomos: kas yra už ligoninės sienų, anksčiau ar vėliau patenka ir į mūsų skyrių“, – sako vedėja.
Nusibrozdino benamis galvą, sugurino nosį, užsigavo ranką ar koją, sušalo, žiūrėk, jau ir ateina pas Priėmimo skyriaus medikus. Žino, bus apžiūrėtas, sutvarstytas, o dažnai ir per naktį pasiliks šilumoje.
Pradėjus stipriau šalti, daugėja ir tokių pacientų. Ir jų problemos, kaip teigia skyriaus vedėja, būna jau rimtesnės – nušalusios kojos, rankos, amputacija, prikibusios sunkios ligos.
Praėjusią žiemą nuo šalčio smarkiai nukentėjo ne vienas benamis, nemažai būta ir dėl girtumo nuosavų namų nepasiekusių nukentėjusiųjų.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
