I. Vėgėlė pripažįsta susitikęs su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu, kitų politinių partijų lyderiais, skatina į politinę partiją vienytis rinkimų komitetus, bet stengiasi palaikyti miglą kalbėdamas apie tai, kas iš tiesų taps jo politiniu tramplinu. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kas kalbama politikos užkulisiuose.
Už nugaros – šeimos verslas ir ne tik
Pats I. Vėgėlė yra teisininkas, baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir apsigynęs daktaro disertaciją Mykolo Romerio universitete. Jis yra dalyvavęs Lietuvos krikščionių demokratų veikloje, bet nepritarė susijungimui su Tėvynės sąjunga prieš 2008 m. rinkimus, todėl pasitraukė, o šiuo metu zonduoja galimybes naujam politiniam šuoliui. Politinei veiklai pradėti gali prireikti lėšų, o vienas iš šaltinių galėtų būti – šeimos verslas.
I. Vėgėlės tėvas Algirdas Stasys Vėgėlė yra vienintelis „Vilpros grupės“ akcininkas, bendrovės valdyboje dirba ne tik jis, bet ir Igno brolis Martynas Vėgėlė bei mama Eligija Vėgėlienė.
„Vilpros grupė“ valdo 100 proc. įmonės „Vilpra“ akcijų, jos generalinis direktorius yra Igno brolis Martynas.
„Vilpros grupei“ priklauso dar 8 įmonės: be „Vilpros“, dar grupėje yra „Vilpros investicija“, „Vilpros pramonė“, „Vilpros logistika“, „Internetinė prekyba“, „Almigija“, „Vilpra“ OÜ ir „Vilpra“ SIA – pastarosios dvi veikia Estijoje ir Latvijoje.
Bendrovių veikloje kažkiek dalyvauja ir advokatas I. Vėgėlė. Į politiką taikantis teisininkas buvo vienintelis bendrovės „Almigija“ akcininkas, bet 2023 m. birželio 5 d. visas jas perleido tėvui Algirdui Stasiui. Ši bendrovė valdo sandėliavimo patalpas su biurais trečiosioms šalims, dalimi sandėlių naudojasi „Vilpra“.
Kaip rašoma bendrovių grupės interneto puslapyje, visų įmonių turtas siekia 33 mln. eurų, o bendra grupės įmonių apyvarta viršijo 70 mln. eurų per praėjusius metus.
„Vilpros grupės“ įmonės užsiima mažmenine ir didmenine šildymo, vandentiekio, oro kondicionavimo, vonios kambario įrangos prekyba, inžinerinių tinklų ir atsinaujinančios energijos šaltinių sistemų projektavimu, montavimu, priežiūra.
Šeimos nariai dar dalyvauja uždarosios akcinės bendrovės „Kamsada“ valdyme, bendrovė užsiima prekyba nekilnojamuoju turtu. Bendrovei vadovauja I. Vėgėlės žmona Lina Vėgėlienė.
Lietuvoje savarankiški rinkimų kampanijų dalyviai gali būti finansuojami iš partijų lėšų, nuosavų pinigų ir fizinių asmenų aukų. Tiesioginė įmonių parama kandidatams ar partijoms nėra įmanoma, bet paprastai tai apeinama pasitelkiant fizinių asmenų paramą: tai yra, kandidatą ima remti vienai įmonei ar įmonių grupei priklausantys asmenys, kurie per kampaniją gali paaukoti iki 10-ies vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžių sumą, bet ji neturi viršyti 10 proc. per praėjusius metus deklaruotų pajamų.
„Jis taip pat bendrauja su Jolanta Blažyte. Šiaip ne „Vilpra“ gali būti jo pinigai, o Jolanta“, – teigė vienas pašnekovų.
Savo ruožtu I. Vėgėlė apie santykį su koncerno „Vikonda“ vadove J. Blažyte pasisakė taip: „Ta prasme, kuria prasme bendrauju? Feisbuke tikrai bendrauju“. Patikslinus klausimą, ar kalbasi su šia verslininke apie politines idėjas, politinę ateitį, advokatas sakė „tiek ir taip“ tikrai nebendraujantis. „Nė trupučio su ja daugiau nebendrauju nei bendrauju su visais kitais verslininkais, su Skverneliu, Karbauskiu ar kitais Seimo politikais“, – paminėjo I. Vėgėlė.
1 scenarijus – bendradarbiauti su kuria nors partija
I. Vėgėlė potencialiai gali dalyvauti tik prezidento rinkimuose, bet be struktūros tai padaryti sėkmingai gana sudėtinga. Pavyzdžiui, kandidatui reikia surinkti 20 tūkst. rinkėjų parašų, sutelkti finansinę paramą, sukonstruoti politinę kampaniją. O pergalės atveju atramos parlamente neturinčiam šalies vadovui labai sunku dirbti – tą galima matyti Gitano Nausėdos atveju. Todėl natūraliai toliau seka arba naujos politinės organizacijos kūrimo scenarijus, arba prisišliejimas prie kurios nors jau egzistuojančios struktūros.
„Jeigu priimsiu sprendimą sukti į politiką, tada yra du keliai – arba vien dalyvauti prezidento rinkimuose, arba burtis į kažkokį didesnį politinį junginį. Tikrai yra du keliai. Trečio kelio, kad Vėgėlė ateitų į kažkokią partiją ir ten būtų, tas yra įmanoma, bet šitame etape aš sunkiai įsivaizduoju. Kad ateitų kaip pavienis asmuo ir dalyvautų... Tokių atvejų yra buvę mūsų politikoje ir jie nėra pasiteisinę. Nes nei tas žmogus būna laimingas, neįgyvendinęs savo idėjų, su kuriomis ateina, nei ta partija būna laiminga ilgainiui“, – teigė I. Vėgėlė, nors jo elgesys rodo, jog šis scenarijus nėra užmirštas.
Vienas su portalu bendravęs politikas pasakojo, kad I. Vėgėlė, jeigu ir jungtųsi prie kažkurios politinės jėgos, tai nenorėtų ateiti vienas, o su savo komanda, mat nenorėtų tapti lėle.
Regis, pats I. Vėgėlė apie tai irgi nemažai galvoja, nes politikos užkulisiuose vyksta tikras nerštas, bet kol kas be sprendimų. Pavyzdžiui, advokatas kiek anksčiau buvo susitikęs su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuva“ pirmininku S. Skverneliu.
Kaip pasakoja kai kurie S. Skvernelio bendražygiai, „Saulius iš susitikimo išėjo pakraupęs“, nes neva susidūrė su atviru cinizmu.
I. Vėgėlė yra susitikięs ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku R. Karbauskiu, bet sutarimo dėl bendradarbiavimo irgi nėra. Neseniai R. Karbauskis „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Lietuva tiesiogiai“ tvirtino turintis kontaktų su I. Vėgėle, nes atstovauja toms pačioms vertybėms. Bet iš tiesų politikos užkulisiuose svarstoma, kad taip R. Karbauskis pabandė paspausti I. Vėgėlę per viešumą.
„Mes manome, kad Ramūnas tuo interviu norėjo paspausti I. Vėgėlę, kuris neduoda atsakymo“, – sakė vienas politikas.
„Dėl tų visų bendradarbiavimų, mano žiniomis, R. Karbauskis prisišnekėjo, nes ten nebuvo susitikimų, kurie duotų kažkokių vilčių“, – teigė kitas pašnekovas.
Pats I. Vėgėlė patvirtino bendravęs ir su R. Karbauskiu, ir su S. Skverneliu, bet labai aiškiai pabrėžė nebendradarbiaujantis su jais dėl savo politinės ateities.
„Jokio bendradarbiavimo, jokio absoliučiai bendradarbiavimo dėl politinės ateities su R. Karbauskiu ar jokia kita politine jėga nėra kol kas. Visa kas yra – tik insinuacijos“, – portalui tv3.lt sakė I. Vėgėlė.
Advokatas teigė iš viso susitikęs bent su 5 parlamentinių ir neparlamentinių partijų lyderiais, bet nesutiko atskleisti kitų partijų pavadinimų ar paminėti lyderių pavardžių, tik aišku, jog tai ne valdančiosios partijos. „Įvardinti nenoriu, bet tam, kad priimčiau sprendimą, ar eiti į politiką, aš turiu matyti, kokia yra parama Seimo partijų, taip pat ne Seimo partijų – mažųjų partijų. Natūralu, kad kiekvienas racionalus asmuo, norėdamas pasiekti rezultatą politikoje, turi derintis ir kalbėtis su politinių partijų lyderiais ir atskirais politikais“.
„Čia kai ponas R. Karbauskis prašneko, tai atrodo, kad aš su juo matausi kone kasdien ar kas savaitę. Mes esame matęsi vieną kartą per pusmetį. Ar yra ką pašnekėti kartą per pusmetį tarp partijos lyderio ir tarp manęs, kuris galvoja eiti į politiką ir yra pakankamai ryškus apklausose? Tai, turbūt, kad yra dėl ko vienąkart per pusmetį susitikti ir pakalbėti“, – teigia I. Vėgėlė.
Paklaustas, ką konkrečiai kalbėjosi, I. Vėgėlė iš pradžių nenorėjo atsakyti, bet paskui pasakė apibendrintai: „Žiūrėkit, ar jūs galit gauti tokios informacijos iš kitų politikų ar panašiai? Žinoma, kad kalbėjome apie politinę situaciją, politinius sprendimus, Lietuvos ekonomiką, apie LGBTQ situaciją, ypatingai švietimo srityje, ir taip toliau. Daug yra politikos sričių, kur įdomu žinoti, kokia yra politinės jėgos politika“.
Pasak vieno situacija pasidomėjusio pašnekovo, pokalbiai su R. Karbauskiu buvo, paskui jie nutrūko, o paskui vėl atsinaujino. „I. Vėgėlė pamatė, kad viskas darosi daug sunkiau nei jis galvojo tą partiją įsteigti. Jis tikėjosi, kad bus paprasčiau“, – teigė vienas iš pašnekovų.
2 scenarijus – suburti rinkimų komitetus
Politikos užkulisiuose taip pat kalbama, kad I. Vėgėlė šiek tiek gąsdina visuomeninius rinkimų komitetus, esą jeigu jie nepersitvarkys į politinę partiją ar politines partijas, tuomet jiems gresia mirtis bei išnykimas. Su naujuoju Rinkimų kodeksu rinkimų komitetams išties buvo sugriežtintos veikimo sąlygos, todėl gegužę komitetai sukūrė Politinių komitetų asociaciją, bet formali priežastis buvo ta, kad komitetai nori būti geriau atstovaujami Lietuvos savivaldybių asociacijoje.
„Jis labai sėkmingai gąsdina visus merus. Maždaug pagal naują įstatymą aš jums kaip advokatas sakau, neturint partijos bus mirtis ir visa kita. Ir tuo ypatingai susižavėjo Mantas Varaška, kuris sako, tai darom partiją! Todėl ta įsteigta asociacija yra tarsi žingsnis partijos link“, – teigė vienas iš kalbintų politikų, sutikusių kalbėti tik neformaliai.
Pats M. Varaška, kuris yra Kazlų Rūdos meras ir komiteto „Jaunoji Kazlų Rūda“ atstovas nė neslepia, jog komitetai asociacijoje tikrai kalbasi dėl to, ar eiti į nacionalinę politiką bei plėsti savo veikos lauką.
„Asociacijoje yra visaip manančių. Visi sutiko, kad reikia stiprinti komitetų atstovavimą Savivaldybių asociacijoje ir kitose institucijose, taip pat Seime Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Bet ar pavyks tas kritinio svorio radimas tarp visų asociacijos narių siekti valstybinės politikos, negaliu dar kol kas pasakyti. Žinau, kad atsakymo į tai bus ieškoma. Kai bus rastas tas atsakymas, tada bus galima kalbėti, su kuo matomas tas bendradarbiavimas“, – teigia M. Varaška.
I. Vėgėlė teigia niekada neslėpęs, kad kalbasi su rinkimų komitetais „kaip su didele jėga“. „Aš kalbėjau tą dar nuo praeitų metų vidurio. Manau, kad jie atstovauja labai didelei visuomenės daliai, jie geriausiai žino, ką reiktų keisti ir kaip reiktų keisti. Taip, aš su jais bendravau, bendrauju ir palaikau ryšius. Tikrai taip“, – teigia advokatas.
Taigi teoriškai įmanoma, kad komitetams susitarus vienytis, galėtų rastis nauja politinė jėga, kurioje savo vietą atrastų ir I. Vėgėlė.
Bet, atrodo, kad politiku ketinantis tapti advokatas nesitaiko vienytis su Šeimų maršu, kuris paskelbė kursiantis politinę partiją. Kaip pastebi vienas politikas, I. Vėgėlė nepasirodė Šeimų marše Druskininkuose. „Atrodo, jis mano, kad maršistai jam per radikalu“, – kalba pašnekovas.
