VL žurnalistas Albinas Čaplikas
Tik naivuoliai gali patikėti, kad už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis dėl nepatyrimo prisivirė košės, kurią šią savaitę turėjo srėbti jo kolegos skubiai sušauktame Europos Tarybos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje.
Ši istorija prasidėjo dar praėjusią savaitę Berlyne vykusioje parodoje „Žalioji savaitė“, kai V.Andriukaitis ėmėsi iniciatyvos per susitikimą su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos „Rosselchoznadzor“ vadovu Sergejumi Dankvertu aptarti ne tik afrikinio kiaulių maro situaciją. Jau tada, Berlyne, dėl šios istorijos kilo įtarimų, nes V.Andriukaitis į Lietuvos žurnalistų klausimus parodoje apie susitikimo tikslus kalbėjo labai miglotai. Šią savaitę paaiškėjo, kokios žuvys plaukiojo eurokomisaro sudrumstame vandenyje. Naujai „iškeptas“ eurokomisaras pabandė savo galva, o labiau tikėtina, kad ne tik savo, „prastumti“ susitarimą su Rusija, pagal kurį iš esmės ši trečioji šalis darytų didelę įtaką ES bendrajai žemės ūkio politikai. Taigi Rusijai būtų suteikta išskirtinė teisė vienoms ES valstybėms teikti lengvatas prekybai maisto produktais, o kitas valstybes tiesiog ignoruoti.
Jeigu tokias bendradarbiavimo sąlygas būtų bandęs įteisinti Vakarų Europos šalių atstovas, sakytume, kad jis nesusipažinęs su Rusijos valdymo niuansais, t. y. nežino, kad ši šalis vadovaujasi ne XXI, bet XIX amžiui būdingomis taisyklėmis. Kita keistenybė – kad minėtas susitikimas nebuvo derintas su žemės ūkio ir kaimo plėtros eurokomisaru Philu Hoganu, nors tai pirmiausia jo sritis. Taigi šią savaitę skubiai sušauktame ES valstybių žemės ūkio ministrų posėdyje lietuvio klaida lyg ir buvo ištaisyta, nes patvirtinta, kad ES su Rusija derėsis vieningai, o ne kiekviena valstybė pagal dvišalius susitarimus. Nesuprantantiems tokio reikalavimo priminsiu, kad ES, nors ir nėra federalinė valstybė, bet yra valstybių sąjunga, kuri veikia pagal vienodas taisykles, todėl visos šalys turi laikytis vienodos tiek importo, tiek eksporto tvarkos. Per posėdį ir po jo V.Andriukaičiui beliko apsimesti, kad jo iniciatyva buvo klaidingai suprasta, o jis iš tikrųjų pasisako už ES narių solidarumo principą. Jeigu taip buvo iš tikrųjų, tai kodėl sušauktas skubus susitikimas, kodėl ES šalių ministrai turėjo gaišti laiką? Kol kas neaišku ar V.Andriukaičio pasiaiškinimo užteks, nes, pavyzdžiui, Lenkijos delegacijos nariai posėdyje taip ir nesulaukė atsakymo, kieno ausys kyšo šioje skandalingoje istorijoje. Lieka tik spėlioti, ar V.Andriukaitis sausas išlips iš balos ir ar iš šio įvykio pasimokys. Bet kokiu atveju nuo šiol jo veiksmai bus stebimi atidžiau, be to, ir Lietuvos žemdirbių organizacijos viešai paskelbė nusivylusios V.Andriukaičio idėjomis, kurios labai pakenktų šalies žemdirbiams.
Kodėl kai kurie analitikai abejoja, ar V.Andriukaitis taip pasielgė savo iniciatyva, o jeigu ir savo, tai kas paskatino taip elgtis, kas pakuždėjo tokią idėją? Naujausi duomenys rodo, kad padėtis Rusijoje sparčiai blogėja. Jau niekas nekalba apie galimybes maitintis tik vietinės gamybos produktais. „Rosstat“ duomenimis, pavyzdžiui, antros rūšies Kostromos sūrio kaina išaugo iki 620 rublių, t. y. apie 8 EUR už kilogramą. Tiesa, yra ir brangesnių sūrių, pavyzdžiui, iš Šveicarijos importuoto „Emmentaler“ sūrio kilogramas Maskvoje kainuoja net 2570 rublių, arba 33,4 EUR. Kilogramas Rusijoje populiarių grikių kruopų perkopė 1 EUR ribą, šviežių agurkų kilogramas kainuoja net apie 6 EUR. Svarbu pridurti, kad maisto produktai brangsta nuolat, pavyzdžiui, nuo metų pradžios rusų mėgstami kopūstai pabrango net 22 proc., cukrus – 18 proc., o per pusmetį pabrango net du kartus. Taigi maisto produktų kainos auga kaip ant mielių, o atlyginimai ir pensijos sustingo. Kokią išvadą galėtume padaryti? Akivaizdu, kad save į kampą įsivariusi Rusija jau norėtų įsileisti ES šalių produktus, tačiau nori sudaryti iliuziją, kad to siekia ne jie, o europiečiai. Žinoma, galima būtų apsimesti, tačiau tik laikantis civilizuotų šalių taisyklių. Taigi labai tikėtina, kad Rusija neoficialiais kanalais bando ieškoti tokių galimybių ir į jų tinklą pateko nepatyręs eurokomisaras. Kita vertus, V.Andriukaičio iniciatyva prieštarauja ES politinei krypčiai. Štai ketvirtadienį ES narių vyriausybių užsienio reikalų ministrai svarstė galimybes Rusijai taikyti naujas sankcijas, nes ši atnaujino smurtą Ukrainos rytuose.
V.Andriukaičiui visada stigo ekonomikos išmanymo, tačiau dabar šią savo spragą tiesiog būtina taisyti. Pavyzdžiui, siekiant atnaujinti ES ir Rusijos prekybą jis privalėjo įvertinti arba bent žinoti apie rublio vertės kritimą bei tarptautinių reitingų agentūrų „Moody's“, „Fitch Ratings“ ir „Standard & Poor's“ sprendimą Rusijos kredito reitingą sumažinti iki žemiausio investicinio lygio. Tokius reitingus turi Afrikos šalys. Ir tai dar ne viskas. Jeigu Rusija neatsisakys agresijos, labai tikėtina, kad artimiausiu laiku šios šalies finansų sistema patirs triuškinamą smūgį – ne tik JAV, bet ir Europos Parlamentas jau pritarė idėjai atjungti Rusijos bankus nuo tarptautinės mokėjimo sistemos SWIFT. Jeigu taip ir įvyktų, tai apie bet kokią prekybą su šia valstybe tektų užmiršti – Rusija patirtų Šiaurės Korėjos išbandymus.
