Kasmet Šiaulių krašte sveikinami ilgaamžiai. Šiemet net septyniolika šimtamečių švenčia savo gimtadienį. Iš jų – tik keturi vyrai. Kur dingsta vyrai? Žvalus ilgaamžis Edvardas Klikna sako, kad jį saugo saikas, žmona ir lemtis. Specialistai ramina, kad žemė vien moterų planeta netaps.
Nenori tapti svetimas
Ilgaamžių vyrų, kurie turėtų fizinės ir dvasinės sveikatos kalbėti apie savo gyvenimą, lengvai nerasi. Šiaulių socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė Rita Kukanauzienė sakė, kad tarp centro klientų yra du vyrai, perkopę 90 metų. 102-ejų vyras sunkiai susirgo, o 93-ejų neseniai palaidojo žmoną, kurią pats slaugė.
„Šiaulių kraštas“ užsuko į 86-erių šiauliečio E. Kliknos namus. Pasitiko šypsodamasis, su džiaugsmu kalbėjo ne apie ligas, bet apie nuotykių kupiną gyvenimą, kurį ketina surašyti į knygą.
Pokalbio klausėsi jo penkeriais metais jaunesnė žmona Danutė, vis primindama jam trumpinti istorijas. Kartu jie 60 metų.
Išgirdęs klausimą, ar norėtų gyventi šimtą metų, jis susimąstė: „Pasijauti svetimas. Nuvažiuoji į savo kraštą, o ten visi nepažįstami. Mūsų mažai likę.“
E. Klikna prisiminė kaimynystėje gyvenusius draugus. Pasakojo, kad dešimt metų jaunesnis kaimynas mirė šį pavasarį. Kitas, penkeriais metais vyresnis, taip pat iškeliavo, nors E. Klikna buvo įsitikinęs, kad jis sulauks šimto metų: „Nei gėrė, nei rūkė.“
Zuikio šuoliais nuo mirties
E. Klikna negalėjo atsakyti apie savo giminės ilgaamžiškumą. Iš keturių vaikų jis vyriausias. Abu tėvai našlaičiai. Jo 48-erių tėvą nušovę miškiniai.
Pats E. Klikna ne kartą išvengė mirties. Medžiojantį miške jį užklupo miškiniai. Nuo kulkų jis pabėgęs zuikio šuoliais.
Sykį šokiuose, jam grojant bandonija, užėję rusų kareiviai ir iš automato nušovę du muzikantus ir du šokėjus.
Gyvybės vos nenusinešė ir plaukiant Desnos upėje – draugas spėjęs ištraukti.
Prieš septynerius metus, baigiant kasti bulves, E. Klikna pajutęs, kad prasideda insultas, nedelsiant nuvyko pas gydytoją. Po savaitės vėl buvo sveikas.
„Ant pirštų galiu suskaičiuoti, kur buvo pavojus gyvybei. Tai kipšuko darbas, o angeliukas išgelbėjo ir iki šiandien aš jam dėkoju“ – šypsojosi ilgaamžis.
Visko po keturis
„Dabar gerai jaučiuosi. Va, gerą žmoną turiu,“ – į klausimą apie sveikatą atsakė E. Klikna.
Ką žmona padeda ant stalo, tą ir valgo. Tiesa, saikas jam viena didžiausių vertybių. Obuoliai esą būtini sveikatai, tačiau jų padauginus ima ėsti rėmuo.
Kai dar dirbo televizorių gamykloje profsąjungos pirmininkas jam paaiškinęs – visko galima po keturis. Pavyzdžiui, keturios braškės, keturi stikliukai, jeigu degtinės – du.
Per gyvenimą jis sakė gėrimais persivaišinęs tik dusyk: „Užmigau taip, kad jau nieks nerūpėjo“. Virtuvėje ant lentynos stovi jo gamybos vyno buteliukas, kurio jis kartais paskanauja. Anot ilgaamžio, vyrai dėl besaikio gėrimo ir gyvena trumpiau, o geria, nes nedirba rankos.
E. Klikna su žmona augina vaistines žoleles, ekologiškas daržoves. Nuo darbo televizorių gamykloje susilpnėjusias akis jis gydė kininio citrinvyčio lapų arbata. Akinius jis turi, tačiau skaito be jų.
Žiguliuką E. Klikna nustojo vairuoti vos prieš trejus metus, kai baigėsi vairuotojo pažymėjimo galiojimas. „Orientacija nebe ta,“ – aiškino jis.
Drožia šiltnamyje
Šalia namo, stikliniame šiltnamyje, E. Klikna įsirengęs medžio drožimo dirbtuvėles. Čia įvairūs pjūkliukai, peiliukai, medžio gabalai, išdrožti šaukštai, dėžutės. Pašonėje radijas, veikiantis muzikinės radijo stoties dažniu.
Sėdėdamas su medžiu ir peiliuku rankose jis gali ilgai diskutuoti apie politiką, istoriją. Žmogus, prikaupęs ne tik žinių, bet ir išminties. Nepyksta, nesiskundžia. „Visko užtenkame,“ – sako jis.
Vyrai jautresni
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro vyriausiasis gydytojas Jonas Mikalauskas teigia, kad moksliškai pagrįstos teorijos, kas labiausiai lemia, kad vyrai gyvena trumpiau nei moterys, nėra. Paveldėti genai iš ilgaamžių tėvų ar protėvių – ne taisyklė.
J. Mikalauskas pabrėžia, kad pagrindinė mirties priežastis – širdies kraujagyslių ligos. Vyrai esą gyvena sudėtingą gyvenimą, daug dirba, patiria traumas, rūko, vartoja alkoholį, maitinasi neracionaliai.
Gydytojo nuomone, vyrai yra emociškai labiau pažeidžiami negu moterys. „Pažiūrėkite, pasaulyje muzikantų, poetų daugiau vyrų. Jie jautrūs, labiau reaguoja į aplinką. Nenoriu įžeisti moterų, bet rezultatas yra toks,“ – sakė J. Mikalauskas.
Anot jo, moterys irgi jautrios, tačiau turi apsauginius mechanizmus, nes gamta jas sutvėrė, kad rūpintųsi vaikais.
Gydytojo manymu, gyvenimo trukmė ims trumpėti, nes stipriai keičiasi mityba, maiste atsiranda cheminių priedų. Jis pastebi, kad globalėjančiame, skubančiame pasaulyje didėja psichiniai krūviai. Ypač sunku šiandienos jaunimui: „Prieš 50 metų ateitis buvo labiau garantuota. Žinojai, kad milijonieriumi netapsi, bet badu irgi nenumirsi“.
PSICHOLOGO KOMENTARAS
Vyrams reikia ir išsikalbėti, ir vesti
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologas Arūnas NORKUS:
– Amazonių žeme tikrai neliksime. Nors vaisius evoliuciškai yra užprogramuotas vystytis kaip moteriškos lyties atstovas, vyriškos Y chromosomos buvimas lemia, kad berniukų visose rasėse gimsta maždaug 5-6 procentais daugiau, negu mergaičių. Taigi biologiniu požiūriu vyrų neturėtų trūkti.
Psichologai kol kas negali pateikti vienareikšmio atsakymo į klausimą, kodėl vyrai gyvena ilgiau nei moterys. Viena iš teorijų teigia, jog trumpesnis vyrų gyvenimo laikotarpis yra užprogramuotas genetiškai. Savo teiginius šios krypties teoretikai grindžia tuo, kad įvairių rūšių, klasių ir tipų gyvūnų patinų gyvenimo trukmė yra mažesnė, negu patelių. Manoma, jog heterogametinės (XY) būtybės pasižymi pažemintu biologiniu atsparumu, lyginant su homogametinėmis (XX) būtybėmis.
Priešingai manantys teoretikai teigia, kad mažesnę vyrų gyvenimo trukmę lemia išskirtinai socialinės ir psichologinės priežastys: traumatizmas, sveikatai nepalankus elgesys (alkoholio, tabako vartojimas, neatsargus vairavimas, emocinės įtampos išgyvenimas, darboholizmas, suicidinis elgesys), nervinės perkrovos. Visi šie veiksniai lemia didesnį vyrų mirtingumą.
Maždaug iki 25 metų vyrų ir moterų skaičius yra lygus, o po 25 metų vyrų mirtingumo koeficientas pradeda kilti ir yra 2,5 karto didesnis, negu moterų.
Požiūrį, kad vyras per gyvenimą turi pastatyti namą, užauginti sūnų, pasodinti medį lemia maskulinistiniai visuomenės stereotipai, priskiriantys vyrui tam tikras normines savybes, tarp kurių paprastai būna heteroseksualumas, ekonominė nepriklausomybė, gebėjimas išlaikyti šeimą, fizinė galia, racionalumas, žeidžiančių emocijų slopinimas ir, svarbiausia, nedarymas nieko, kas moteriška.
Psichologiniu požiūriu vyriškumas yra kur kas platesnė sąvoka ir būti vyru toli gražu nereiškia atitikti socialinį vaizdinį. Svarbu, kaip ir kokiu vyru tu save suvoki.
Šiuolaikiniame pasaulyje būti vyru dar reiškia būti ir geru tėvu, besirūpinančiu savo vaikų auklėjimu, būti savo moters globėju ir draugu, būti atrama savo seniems tėvams, būti sugebančiu, sėkmingu ir patikimu piliečiu, vadovu ir draugu.
Dalis vyrų gana sėkmingai išlieja emocijas, analizuodami save ir išsipasakodami savo išgyvenimus mylimai moteriai, draugui ar psichologui. Savaime suprantama, tokiam žingsniui reikia daug drąsos, bet juk tai ir yra vyriškumo bruožas.
Būti emociškai atviram nėra lengva, ypač jei iš mažens berniukas buvo auklėjamas remiantis senelių ir prosenelių požiūriu į tai, kaip reikia auklėti būsimą vyrą. To pasekmė – dažnas vyras ne tik nedrįsta parodyti savo išgyvenimų, kai kuriems sunku atpažinti ir atskirti savo emocijas, jie nemoka apie jas kalbėti, paklausti, ką jaučia, kalba apie mintis arba apie fizinę savijautą, kūno pojūčius.
Užgniaužtos emocijos niekur nedingsta, kaip nedingsta ir jų energija. Kyla emocinė įtampa, kuri graužia organizmą iš vidaus ir kerta per silpniausią vietą. Patikimai nustatyta, kad didelė dalis skrandžio opų, nugaros skausmų, žvynelinės, egzemos, diabeto, kraujagyslių susirgimų yra dėl psichologinių priežasčių.
Pavyzdžiui, jei berniukui neleisite verkti tada, kai jam liūdna, jis gali verkti tyliai, be ašarų ir kūkčiojimo, viduje. Pasekmė – nė iš šio, nė iš to atsiradusi astma ar alergija. Tas pats ir su suaugusiais vyrais.
Galima vienareikšmiškai ir labai užtikrintai pasakyti, kad vedę vyrai gyvena ilgiau už nevedusius ar išsituokusius. Tyrimais nustatyta, kad po žmonos mirties vyrų mirtingumas išauga 48 procentais, tačiau vyrui vėl vedus, jo ilgo gyvenimo tikimybė vėl išauga.
SKAIČIAI IR FAKTAI
Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 543,3 tūkstančio 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, arba 18,1 procento visų šalies gyventojų.
Ypač padaugėjo 80 metų ir vyresnio amžiaus asmenų. Metų pradžioje šio amžiaus gyventojų buvo 137,9 tūkstančio, arba 57,9 tūkstančio (72,4 proc.) daugiau nei 2001 metais, jie sudarė 25,4 procento visų pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių.
Palyginti su visais gyventojais, daugiausia 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų gyveno Ignalinos (25,8 proc.), Anykščių (25,2 proc.) ir Lazdijų (24,0 proc.) rajonų, mažiausiai – Visagino (11,7 proc.), Neringos (13,4 proc.), Vilniaus (13,4 proc.) ir Klaipėdos (14,7 proc.) rajonų savivaldybėse.
Metų pradžioje šalyje 100 vaikų teko vidutiniškai 97 pagyvenę žmonės (2001 m. pradžioje – 57). Kas antroje savivaldybėje 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius viršijo vaikų iki 18 metų skaičių.
65 metų ir vyresnio amžiaus moterų buvo 360 tūkstančių, vyrų – 183,3 tūkst., t. y. šio amžiaus moterų buvo 2 kartus daugiau nei
Vyrai dažniau miršta jaunesni negu moterys. 2011 metais 45-64 metų amžiaus mirusių vyrų buvo 30 procentų, mirusių moterų – 13 procentų, 65 metų amžiaus ir vyresnių mirusių vyrų – 60 procentų, moterų – 84 procentai.
Didžiausi mirtingumo pagal santuokinę padėtį skirtumai buvo tarp santuokoje gyvenusių vyrų ir moterų bei našlių. 2011 metais daugiau kaip pusė mirusių vyrų buvo vedę – jų mirė 2,5 karto daugiau negu ištekėjusių moterų, o našlių moterų mirė 3,2 karto daugiau negu našlių vyrų.
Statistikos departamento, ELTA inf.
Gintarė VALUCKYTĖ