Pasaulio šalys skaičiuoja ne tik koronaviruso atvejus ir aukas, bet ir žalą sveikatos apsaugos sistemai bei ekonomikai. O kokias silpnąsiais vietas Lietuvoje apnuogino koronaviruso pandemija?
Apie tai – pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.
Džiaugėmės, palyginti, gera ekonomine padėtimi po pirmosios pandemijos bangos. Tačiau čia pat pastebima, kad turime didelių socialinių problemų: atkreipia dėmesį į aukštą skurdo lygį Lietuvoje, į tai, kad mūsų mokesčių sistema nemažina socialinės atskirties, į tai, kad Lietuvoje yra netolygus turto pasiskirstymas. Sakykite, ar mes šituo požiūriu išsiskiriame Europoje?
Yra tam tikrų išskirtinių dalykų į negerą pusę. Kalbam tikrai ne apie vieną dešimtmetį. Nuo 2000-ųjų aš kalbu apie per mažą biudžetą, lyginant jį su mūsų išsivystymo lygiu.
Jie dabar nemaža dalimi atkartoja tai, ką mūsų vietos analitikai kartoja apie skurdo priežastis, apie gyvulių ūkius, apie biudžeto padėtį, apie efektyvumus įvairiuose sektoriuose. Kurie, ačiū Dievui, buvo dar kartą surašyti ir pateikti Lietuvos politikams, sprendimų priėmėjams.
Jūsų nuomone, kokių žingsnių turi imtis sprendimų priėmėjai, kad tokių pastabų ateityje sulauktume mažiau?
Dabar realybės suvokimas yra gerokai geresnis nei prieš 20 metų. Pirmiausia reikia įsisąmoninti, kad tai yra problema. Kuo daugiau žmonių apie tai kalba, tuo daugiau žmonių tuo užsibrėžia šitais reikalais, apimant ir politikus.
Dabar, žinoma, nauji rinkimai, nauja valdžia, dabar yra pats metas tuos dalykus daryti. Žinoma, būtų gerai, kad nebūtų tų politinių ciklų, kad du metus dirbam ir du metus ruošiamės rinkimams.
Aš labai tikiuosi, kad šita valdžia atėjo pralaimėjimui. Bet jei ji ateis pralaimėjimui, nuoširdžiai darys, galbūt, nemalonius dalykus, ji gali netgi laimėti, jeigu protinga tautos dalis įvertins šituos dalykus kaip būtinus.
