Po poros dienų į mūsų duris vėl pasibels Naujieji metai. Laikas nenumaldomai skuba į priekį, palikdamas istorijai tai, kas visai neseniai dar buvo nūdiena. Stovėdami ant besibaigiančių metų slenksčio dažnai pagalvojame: o kokie mums buvo tie lyg paukščiai pralėkę metai. Šiandien mintimis apie tai dalijasi politikai, mokslininkai, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojai, ūkininkai.
Europa kitąmet įveiks krizę
Europai šie metai buvo sunkūs. Pagrindinės jėgos buvo nukreiptos kovoti su krize. Vis dėlto blogiausi dalykai sustabdyti, nes jokia valstybė nebankrutavo, euras nežlugo. Deja, daugelyje šalių stiprėjo populistinės, ksenofobinės, radikalios, nacionalistinės nuotaikos, kurios gali sugriauti Europos Sąjungą. Gerai, kad atsigauna didžiųjų šalių ekonomikos, pirmiausia Vokietijos, ir galima tikėtis, kad kitąmet ekonominė ir socialinė padėtis Europoje bus geresnė. Manau, kad kitąmet krizė Europoje bus įveikta. Nepritariu juodžiausiems scenarijams ir, mano nuomone, išliks ir euras, ir Europos Sąjunga. Jeigu žlugtų Europos Sąjunga, viso pasaulio lauktų labai dideli sukrėtimai ir netgi globalinė katastrofa. Yra bent dešimt grėsmių, kurios gali sugriauti pasaulį. O Europos Sąjunga yra unikalus pavyzdys, kaip galima kovoti su tomis grėsmėmis. Ir jeigu ji žlugs, grius ir pasaulis: pradedant klimato kaita, baigiant civilizacijų konfliktu.
Sveikatos reforma tik pablogino padėtį
Šie metai šalies medikams buvo tikrai sunkūs. Vykdoma reforma sujaukė sveikatos apsaugos sistemą, ypač pablogino situaciją šalies rajonuose. Pradėjus reformą buvo siekiama gydymo paslaugas padaryti geresnės kokybės ir labiau prieinamas žmonėms, tačiau įvyko atvirkščiai. Pagrindiniai reformos tikslai nepasiekti, o klaidų pridaryta daug: žmonės rajonuose praktiškai palikti be profesionalios medikų pagalbos, o regionų ligoninės nepajėgios priimti visų iš rajonų atvežamų pacientų. Buvo siekiama efektyviau naudoti lėšas, sutaupyti pinigų, tačiau abejoju, ar buvo sutaupyta. Tačiau turime ir kuo pasidžiaugti. Lietuvos gydytojų sąjunga šiemet pradėjo Europos Sąjungos lėšomis fi nansuojamą gydytojų mokymo projektą, kuriame mokysis ir kels kvalifi kaciją maždaug apie 7 tūkst. šalies gydytojų. Be to, viliamės, kad ateinančiais metais pavyks pratęsti jau užsimezgusį dialogą su Sveikatos apsaugos ministerija ir galbūt rasti skaudžiausių sveikatos apsaugos problemų sprendimus.
Tikimės išlaikyti stabilumą
Prieš metus prognozavome, kad šiemet nusikalstamumas didės, bet jis netgi po truputį mažėja. Džiugu, kad tokią tendenciją pastebime jau trečius metus iš eilės. Mažėja vagysčių, plėšimų, fi nansinių nusikaltimų, dokumentų klastojimų. Tačiau daugėja kontrabandos atvejų, automobilių vagysčių, nusikalstamų veikų, susijusių su nelegalia narkotikų apyvarta. Nepaisant sunkios ekonominės padėties, šiemet policijai pavyko atskleisti daug rimtų nusikaltimų, suaktyvinti veiklą kontrabandos prevencijos srityje. Šiais metais pastebėjome, kad vietoje senųjų organizuotų nusikalstamų grupuočių, kurios suskilo arba buvo išskaidytos, atsiranda ir stiprėja naujos kartos grupuotės – žiaurios, įžūlios. Be to, atkreipčiau dėmesį į tai, kad tauta vis daugiau geria. Labai daug buitinių nusikaltimų padaroma apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų. Kitąmet daug policijos pajėgų ir susitelkimo pareikalaus šalyje vyksiantys Europos vyrų krepšinio čempionatas ir kiti tarptautiniai renginiai. Tačiau tikimės, kad ir 2011-aisiais pavyks šalyje išlaikyti stabilumą, apsaugoti žmones nuo nusikaltėlių, kitokių viešosios tvarkos pažeidėjų.
Nepailsdamas pildžiau lietuvių kalbos istorijos aruodus
Džiaugiuosi, kad šiais metais išvengiau ligoninės, nepatyriau didesnių negalių, o įtemptai dirbau. Per dieną 14 ir daugiau valandų. Rezultatai akivaizdūs: dienos šviesą išvydo keturios knygos: „Krikščioniško vardyno kelionė į Lietuvą“, „Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse“, „Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba“, „Šventasis Brunonas ir Lietuva“. Pastarąją knygą skyriau Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Dar tris knygas parengiau spaudai ir atidaviau leidykloms. Metai buvo ne tik derlingi mokslinėmis knygomis, bet ir įvykiais. Buvau apdovanotas Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu, gavau Ukmergės savivaldybės paskirtą rašytojo Vlado Šlaito premiją. Su V.Šlaitu mokėmės vienoje gimnazijoje, draugavome. Nemažai dalyvavau įvairiuose su Pietryčių Lietuva susijusiuose renginiuose, konferencijose. Ko laukčiau iš 2011-ųjų? Sveikatos. Po pusmečio turėčiau baigti veikalą apie Vilniaus krašto žmonių pavardes, kuris turėtų užbaigti ginčus ir nereikalingus reikalavimus dėl lenkiškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose.
Metai buvo sėkmingi
2010-ieji man buvo vieni iš sėkmingiausių metų: pasiekiau 15 pergalių, laimėjau Europos ir pasaulio čempionatus. Asmeniniame gyvenime taip pat įvyko reikšmingų permainų, nes sukūriau šeimą. Rugsėjo mėnesį išėjo mano knyga „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“. Prieš šventes ją daugiausia perka tėvai ir seneliai savo vaikams ir anūkams. Galbūt nori, kad jų vaikai (kaip ir aš) nerūkytų, nevartotų alkoholio ir narkotikų, o rastų kitą gyvenimo kelią. Neprisimenu metų, kad būtų tiek daug visko iš karto: daug ką suradau, sužinojau. Kai judi į priekį, įvykių daugėja. Gal norėtųsi, kad jų būtų mažiau. Bet viskas taip įsisukę, kad didelis darbas pradeda duoti vaisių. Šiemet aktyviai nedalyvavau visuomeninėje ir politinėje veikloje, nes koncentravausi į varžybas ir verslą, rengiau knygą. Bet stebiu, domiuosi. Norėčiau, kad politika taptų geresnė, įdomesnė, patrauklesnė žmonėms. Kitais metais tikiuosi pakartoti šių metų sporto pasiekimus, juos pagerinti: pakelti sunkesnį svorį, pasiekti naujų rekordų. Sportuoti ketinu tol, kol man sekasi ir įdomu. Apie karjeros pabaigą dar negalvoju. Asmeniniame gyvenime norėčiau, kad viskas klotųsi, kaip klojasi, ir manau, kad kiti metai būtų tinkamiausias laikas susilaukti vaikelio.
Ežerėlio bendruomenė pajuto savo stiprybę
Šie metai mums buvo labai sėkmingi. Bendruomenė pajuto vienybės jėgą, nes jau sulaukėme gražių projekto „Saugi kaimynystė – tvirta bendruomenė“ rezultatų. Miestelio gatvėse įrengėme vaizdo stebėjimo kameras, nupirkome treniruoklių ir įrangos bendruomenės sporto salei. Joje jaunuoliai treniruojasi ir mokosi savigynos pagrindų. Vakarais šie jaunuoliai patruliuoja Ežerėlyje ir užtikrina viešąją tvarką. Todėl neliko automobiliais lakstančių kelių erelių, triukšmadarių, dažniau ir drąsiau kreipiamės vieni į kitus pagalbos. Už kito projekto lėšas muzikaliems vaikams nupirkome gitarų, aparatūros. Jie įkūrė roko grupę „Kals“ ir jau sėkmingai rengia koncertus. Kitais metais taip pat turime nemažai planų. Kuriame lauko sporto aikštės įrengimo projektą, planuojame įvairių renginių. Mūsų bendruomenė tampa vis labiau susitelkusi. Ir Naujuosius metus atšvęsime Ežerėlių kultūros namuose, kur žmonės pasipuoš kurios nors pasaulio tautos kostiumais, pristatys jų patiekalus, žaidimus.
Jūratė KUZMICKIENĖ
Ežerėlio bendruomenės pirmininkė
Optimistinis tramplinas į ateitį
Valdovų rūmai aktyviai vykdo visas savo funkcijas, nors ofi cialiai dar nėra atidarytas. Per šiuos metus mus nuvylė ir įskaudino spaudos ir politikų puolimai. Tikimės, kad šie klausimai kitąmet išsispręs, statybos eis į priekį ir turėsime geresnes sąlygas priimti lankytojus. Mes optimistai, tad 2011-ieji mums turėtų būti geru tramplinu į 2012 metus. Kai tik statybininkai išeis iš rūmų, pradėsime labai plačią veiklą, vykdysime švietėjišką misiją. Iš skaudžiausių įvykių mums, kaip ir visai Lietuvai, buvo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko netektis. Jis labai nuoširdžiai, sąžiningai, rūpestingai, iš savo įsitikinimų, o ne dėl politinės konjunktūros žiūrėjo į rūmų reikalus ir manė, kad jie yra labai svarbus Lietuvos istorinės atminties ir žmonių švietimo objektas. Per šiuos metus buvo atradimų kaupiant ikonografi nę, ieškant lituanistinės medžiagos. Užsienyje pavyko atrasti rankraštį, kuris priklausė mūsų valdovams. Šis dokumentas pasakoja apie tai, kaip Vilniuje buvo švenčiama Smolensko mūšio (1611 m.) pergalė. Kitąmet minėsime jos 400 metų jubiliejų, todėl tikimės šį rankraštį išleisti kaip knygą. Smolensko apgultis pasibaigė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės pergale. Smolenskas buvo prijungtas prie LDK. Lietuvai ta pergalė buvo labai reikšminga ir plačiai minima, nes tarp Maskvos ir Vilniaus buvo dvi tvirtovės: Smolensko ir Polocko. Kas kontroliuoja Smolenską, tas diktuoja sąlygas šioje Europos dalyje.
V. DOLINSKAS
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
valdovų rūmų direktorius
Daugiau pliusų negu minusų
Palyginti su 2009-aisiais, šie metai buvo tikrai geresni. Gausėjo piliečių santaupos bankuose. Daugėja užsienio investicijų. Jas ne taip lengva pritraukti, bet ir bendras akcijų kursas kyla. Ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Vežėjų asociacijai „Linava“ metai tikrai neblogi. Klaipėdos uostas perkrovė daugiausia krovinių per visą savo istoriją – 30 mln. tonų. Dar niekada Lietuvos pramonininkai tiek neeksportavo kaip šiais metais. Ir statybų sektorius atsigauna. Ar kam nors nemokamos algos ar socialinės išmokos, pensijos? Tiesa, „Sodra“ su didele skyle. Bet matykime tą foną, kuris aplink mus. Graikijoje neramumai ir streikai, Prancūzijoje ne tik socialiniai streikai, bet įtampa tarp islamo ir krikščionybės išpažinėjų, Rusijoje tvyro ne tik socialinė, bet ir baisi nacionalistinė įtampa. Tikrai neaišku, kuo baigsis dabartinis smurtas Baltarusijoje. Šitame kontekste Lietuva neatrodo prastai. Manyčiau, metai buvo daugiau su pliuso negu su minuso ženklu. Nenoriu prognozuoti, kas bus kitąmet. Nuo mūsų nepriklauso, ar bus antra krizės duobė. Tai priklauso nuo dolerio kurso, nuo energetikos išteklių, naftos kainų, euro stabilumo, nuo kylančių maisto produktų kainų. Nieko prognozuoti neįmanoma. Prognozių laikas pasibaigė. Ką galime mes? Laikas žmonėms pradėti kovoti už save. Ne į gatves eiti, o dirbti, būti piliečiais, bendruomenės nariais. Priversta sniego kiemuose, tad griebk kastuvą ir nusikask. Tai juk tavo kiemas. Valdžia neturi ir niekada neturės tiek pinigų, kad prie kiekvienos mašinos nukastų. Linkiu netingėti ir galvoti visuomeniškai.
Vygandas VAREIKIS
Klaipėdos universiteto
docentas, politologas
Išryškėjo tikrosios vertybės
Praėjusiais metais buvo ypač sudėtingos gamtos sąlygos. Žiemą iššalo pasėliai, vasarą buvo per daug drėgmės. Dėl to žemdirbiai patyrė didžiulių nuostolių. Juos iš dalies kompensavo padidėjusios grūdų kainos. Finansiniams rezultatams įtakos turėjo ir nauji mokesčiai. Gerai tai, kad per sunkmetį išryškėjo tikrosios vertybės. Kaip sakė fi losofas Arvydas Šliogeris, lengvi pinigai žmones gadina. Daugeliui tapo aišku, kad stabilumą suteikia ne spekuliacinis verslas ir pelnas, o nuosekli gamyba ir tarpusavio pasitikėjimu grįsti bendradarbiavimo santykiai. Per ekonomikos krizę žemės ūkis buvo vienas iš tų sektorių, kuris dirbo stabiliai. Viliamės, kad ateinantys metai nebus blogesni. Tai rodo rinkų tendencijos, ekonomikos atsigavimas. Jei gerės visa ekonomika, bus geriau ir ūkininkams. Netikėtų valdžios sprendimų dėl naujų mokesčių neturėtų būti. Tik gamtos sąlygas sunku nuspėti, tačiau žemdirbiai jau įpratę prie jos staigmenų. Žemės ūkiui ir maisto pramonei palankios ir ilgalaikės perspektyvos. Žmonių pasaulyje daugėja, suvartojama vis daugiau maisto produktų, tad darbo žemdirbiams turėtų nestigti.
