Ir maži, ir dideli festivalyje neturėjo kada nuobodžiauti – vienas renginys vijo kitą. Linksminosi. Jaunieji Naisių teatro aktoriai jaunatvišku maksimalizmu ir nuoširdumu šypsotis ir kilnoti kojas privertė ir pačius mažiausius, ir jų tėvelius bei senelius.
Praėjusį savaitgalį visi keliai vedė į Naisius – čia vyko jau penktasis „Naisių vasaros“ festivalis. Kone 30 tūkstančių žmonių sutraukusi šventė išsiskyrė ne tik įvairių renginių gausa, bet ir originalumu – festivalio dalyviai linksminosi be lašo alkoholio.
Traukė šeimomis
Šiaulių rajone esantis Naisių kaimas iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo daugybės kitų panašių Lietuvos gyvenviečių. Tačiau jo vardą žino kone visa Lietuva. Ir ne dėl to, kad čia buvo filmuojamas televizijos serialas „Naisių vasara“, o dėl originalių idėjų, sklindančių iš šio kaimo. Turistų grupelės ir pavienės šeimos kasdien užsuka į Naisius pasigrožėti, kaip gyventojai gražiai tvarkosi sodybas, puoselėja ir kuria aplinką, kurioje būtų gera gyventi ir jaunam, ir senam. O praėjusį savaitgalį vykusi jubiliejinė penktoji „Naisių vasara“ sutraukė rekordiškai daug žmonių iš visos Lietuvos kampelių.
„Naisių vasara“ – vienas iš festivalių, skirtų šeimai. Pernai daugiausia dėmesio sulaukė patys mažiausieji – vaikai, o šiemet – mamos. Tad ir pramogos buvo daugiausia orientuotos būtent joms: dailiosios lyties atstovės mokėsi gaminti natūralių grožio priemonių, kūrė papuošalus ir dekoracijas, iš Beatos Nicholson sėmėsi maisto gaminimo paslapčių ir kartu su Aiste Jasaityte mokėsi, kaip pasiekti gyvenimo pilnatvę.
Mažieji galėjo siausti sporto atrakcionuose, kurti įvairius darbelius specialiai jiems įrengtoje erdvėje ar krimsti mokslus senųjų amatų dirbtuvėlėse ir viduramžių mokyklėlėje. O jaunatviško Naisių teatro „pakratuškos“, skirtos mažiesiems, įtraukė ir jų tėvelius bei senelius.
Stipriąją lytį masino vyriški pomėgiai: istoriniai ginklai, žemės ūkio technikos paroda bei žemaitukų varžybos.
Šventės dalyvius linksmino kapela „Sadūnai“, liaudiškos muzikos ansamblis „Jovarėlis“, Veronika Povilionienė, Vaida Genytė, Egidijus Bavikinas, grupė „Žalvarinis“, Andrius Mamontovas bei daugybė kitų.
Antrąją festivalio dieną buvo surengtos Lietuvos kaimo bendruomenių žaidynės. Dalyviai jėgas išbandė ne tik tradicinėse krepšinio, tinklinio, bėgimo ir virvės traukimo, šaškių, bet ir smiginio, lietuviškojo ritinio varžybose.
Įdomiausia tai, kad visoje Lietuvoje savaitgalį įkyriai merkė lietus, o Naisiuose tik pirmąją dieną kelias minutes trumpai nukrapijo lietutis.
„Lietuvoje nebuvo vietos, kur nebūtų praėję lietaus debesys, o pas mus vos keli lašai nukrito. Mokame susitarti su savo protėviais“, – šypsosi „Naisių vasaros“ organizatorius ir mecenatas Ramūnas Karbauskis.
Velnio lašams – ne
Jis teigė, kad idėją apie tokį festivalį padiktavo pats gyvenimas: Lietuvoje nėra festivalių, skirtų šeimai, kaip ir renginių, kuriuose nebūtų alkoholio. Alkoholį jau ragauja dvylikamečiai. Tai yra didžiulė problema, tačiau nieko nedaroma, kad situacija iš esmės pasikeistų, tik garsiai virkaujama.
„O ką vaikai mato? Renginiai, kuriuose vartojamas alkoholis, virsta atvira alkoholio reklama, todėl alkoholio magnatai renginius taip aktyviai ir remia. Jeigu norime išspręsti vaikų alkoholio vartojimo problemą, turime uždrausti jiems lankytis tokiuose renginiuose. Daug kas sako, kad renginiai be alkoholio yra neįmanomi, bet atvažiuokite į Naisius ir pamatysite, kad tai tikrai įmanoma. Viskas įmanoma. Tik mūsų sąmonė tiek sugadinta, kad dalis žmonių net negali įsivaizduoti, jog linksmintis įmanoma ir be alkoholio“, – sakė sveiką gyvenimo būdą propaguojantis R. Karbauskis.
Jis viliasi, kad ilgainiui verslininkai prisiims socialinę atsakomybę ir rems ne tik tuos renginius, per kuriuos galima užsidirbti iš žmonių girdymo, bet ir kultūrinius. O kad jie žmonėms reikalingi, parodė „Naisių vasaros“ populiarumas.
„Šiemet festivalyje apsilankė per 30 tūkstančių žmonių. Tokio lankomumo galėtų pavydėti ne vienas renginys. Festivalis buvo itin saugus. Jame budėję du policijos pareigūnai net neturėjo ką veikti. O, svarbiausia, čia gerai jautėsi vaikai.“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Gal todėl, kad festivalis buvo be velnio lašų, jame apsilankė daug šeimų. Žmonės be baimės, kad koks įkaušęs jaunuolis prašys užkandos, ant žolytės iškylavo ir bendravo.
„Juk kai aplinkui vaikšto girti ir pikti žmonės, nebežinantys ką daro, kuriems tualetu tampa arčiausiai augantis medis, tikrai nėra nei saugu, nei jauku“, – pastebi R. Karbauskis.
Net girtuokliai išsiblaivė
Tiesa, šventės organizatorius pripažino: nors Naisiuose alkoholis netoleruojamas, jų kaime yra žmonių, kurie priklausomi nuo stikliuko. Deja, kol kas nėra galimybių juos priversti gydytis, pats pilietis turi susivokti, kad alkoholis suteikia tik laikiną laimės iliuziją. Tačiau aplinkinių nepakantumas stikliuko mėgėjams ir juos verčia jaustis nepatogiai.
„Buvau apstulbęs, kai į festivalį atėjo mūsų kaimo girtuokliai. Beveik nemačiau jų blaivių, tačiau festivalyje jie buvo blaivūs. Pirmą sykį po ketverių metų, kai juos iš renginio tiesiog išprašydavome, suprato, kad nepakanka tik klausyti, reikia ir viską matyti, bendrauti. Kasmet pasitaikydavo tokių, kurie į festivalį atvykdavo neblaivūs, tačiau šiemet tokių nebuvo. Gal jau supranta, kad net neverta važiuoti, nes vis tiek bus išvaryti“, – svarsto „Naisių vasaros“ organizatorius.
Dar vienas „Naisių vasaros“ fenomenas tas, kad nors renginyje nebuvo draudžiama rūkyti, traukiančiųjų dūmą nesimatė. Negalintieji ištverti be cigaretės tai darydavo atokiau.
Renginio organizatoriai svarsto, kad iš dalies tai lėmė ir tai, kad į festivalį susirinko tokia publika, kuri propaguoja sveiką gyvenimo būdą ar bent jau turi vidinės kultūros dūmais nenuodyti vaikų.
„Blaivus žmogus supranta, kad prie vaikų negalima rūkyti, o girtas gali dūmą užsitraukti ir prie trimetės mergaitės. Nebuvo rūkymo ar nerūkymo zonų, dėl rūkymo nekilo jokių problemų, tiesiog rūkaliai pasitraukdavo atokiau“, – pasakojo R. Karbauskis.
Taps kultūros sostine
„Naisių vasaros“ organizatorius įsitikinęs, kad blaivūs festivaliai – alternatyva žmonių priklausomybe nuo alkoholio besinaudojantiems renginiams. O kad tokie blaivūs renginiai taps populiarūs, net neabejojama, mat Naisiai kitąmet taps mažąja Lietuvos kultūros sostine, o nuo 2016-ųjų visoje Lietuvoje tokių sostinių bus net dešimt.
„Mes parodysime pavyzdį ir būsime naujo kultūrinio judėjimo pradininkai. Tačiau mūsų kultūros sostinės koncepcija bus kitokia – renginius mes organizuosime ne sau, o kitiems, išvešime parodyti visai Lietuvai. Kultūra reikia dalytis. Bandysime sugriauti tą stereotipą, kad tik didieji miestai gali būti kultūros židiniai. Ir nedidelis kaimas gali sukelti kultūrinę bangą, tam potencialo tikrai yra“, – ambicijų neslėpė R. Karbauskis.
Kartu jis džiaugėsi, kad šiai idėjai pritarė ir Kultūros ministerija, nors ir be jos indėlio Naisių aktyvistai būtų įgyvendinę Mažosios kultūros sostinės idėją.
Kiekviename miestelyje ir kaime yra visuomenininkų, neabejingų kultūrai. Tik dažniausiai jie lieka nepastebėti. O iniciatyva kasmet kiekvienoje apskrityje rinkti Mažąją Lietuvos kultūros sostinę jiems suteiks galimybę būti pastebėtiems ir įvertintiems.
„Ir Dainų šventė turėtų prasidėti nuo kaimų ir miestelių. Ir tik finalinė dalis galėtų būti sostinėje. Nors Dainų šventė vadinama nacionaline, nėra to jausmo, kad kiekvienas dainuojantis ir šokantis yra jos dalis. Dabar tik saujelei žmonių ji yra nacionalinė. Padaryti kitaip galima visai paprastai ir tam nereikia net pinigų. Juk kiekvienoje seniūnijoje pilna meno kolektyvų, net salės lūžta per jų pasirodymus. Pakaktų visiems išdalyti šventės atributiką ir paskatinti, padrąsinti tapti tikruoju Dainų šventės dalyviu“, – mano „Naisių vasaros“ mecenatas ir organizatorius.
Kuria kitokią gyvenimo kokybę
Kitąmet tapę Mažąja Lietuvos kultūros sostine Naisiai žada dar daugiau kultūrinių renginių ir edukacinių programų.
Ir dabar į Naisius užsukę žmonės gali pajodinėti žemaitukų žirgyne, aktyviai leisti laiką dažasvydžio centre ar žaisti paplūdimio tinklinį, reball žaidimą, aplankyti vienintelius tokius Lietuvoje Baltų dievų skulptūrų ir Inkilų muziejus. Visą vasarą kaime vyksta akustinės muzikos festivaliai „Muzikiniai penktadienio vakarai Naisiuose“. Ir, svarbiausia – visos pramogos ir renginiai nemokami.
Netrukus turėtų iškilti ir amatų bei tautodailės muziejus, kuriame būtų sukauptas jau bebaigiantis nykti lietuvių kultūrinis paveldas.
„Ar yra kas pagalvojęs, kad reikėtų surinkti mūsų krašto tautodailininkų darbus. Iš užsienio atvykę turistai net stebisi, kad lietuviai kaip kokioje Afrikoje dar gamina įvairius dirbinius rankomis, tai prilygsta stebuklui“, – sakė R. Karbauskis.
Netrukus Naisiuose turėtų iškilti ir Baltų arena, talpinsianti apie 15 tūkst. žmonių. Šiltuoju metų laiku joje bus galima rengti festivalius ir koncertus, įvairius renginius, o šaltuoju – paversti žiemos pramogų vieta. Festivalio „Naisių vasara“ metu buvo padėti simboliški pamatai šiai arenai, net patys mažiausieji kibirėliais tempė žemes, kad po daugelio metų didžiuodamiesi galėtų pasakyti, jog prisidėjo prie unikalios arenos statybos.
„Norime sukurti tokią erdvę, kad būtų gera gyventi. Norint gerai gyventi, reikia kažką aukoti. Lengviausia auka – alkoholio atsisakymas. Manau, kad alkoholizmo problemą išspręsti galima tik kaime. Naisių bendruomenė yra nutarusi, kad į kultūros namus negalima eiti išgėrus – toks žmogus laikomas kiaule ir jo vieta tik prie lovio. Tikiu, kad tokių kaimų tik daugės“, – įsitikinęs R. Karbauskis.
Lina DRANSEIKAITĖ
