Kultūros paveldo komisija, išnagrinėjusi per 15 metų sostinės senamiestyje įvykusius ir vykstančius pokyčius, nepriėmė sprendimo dėl jo būklės.
"Mes jį tobuliname", - LRT "Klasikos" programos laidoje "Ryto allegro" penktadienį patikslino Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė.
Lrt.lt primena, kad Valstybinės kultūros paveldo komisijos sudaryta darbo grupė tyrė 1994-2009 m. pokyčius ir pateikė sprendimo projektą dėl Vilniaus istorinio centro esamos būklės bei autentiškumo. Valstybinė kultūros paveldo komisija dar svarsto šį projektą, o jį priėmus valstybės institucijoms bus rekomenduojama vykdyti komisijos priimtus siūlymus.
Vilniaus senamiestis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas 1994 metais. Kaip pabrėžė Kultūros paveldo departamento dir. pavaduotojas Algimantas Degutis, valstybė turi parengti ataskaitą UNESCO, kurioje turi atsispindėti pokyčiai, vykstantys senamiestyje, ir kaip tie pokyčiai yra reguliuojami.
"Valstybė turi parodyti pokyčius, kuriuos ji vykdo nuo įrašymo momento iki atsiskaitymo. Ir valstybė dar turi trejus metus padaryti tai, ko nepadarė. Tam ir yra dabar rengiama ataskaita, kuri turi parodyti, kokie iš viso veiksmai vyksta senamiestyje ir kaip valstybė juos reguliuoja (teigiama puse). Čia valstybė dar daug ką gali nuveikti kartu savivalda, žinoma", - sakė A. Degutis.
Kultūros paveldo komisijos pirmininkė priminė, kad Vilniaus senamiestis - pasaulio paveldo dalis, todėl "į mus žiūri visas pasaulis". Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad didžiųjų Europos valstybių vadovai mato paveldą kaip galimybę pritraukti turistų.
"Neseniai buvo susirinkę Europos valstybių vadovai. Jie akcentavo (...), kad paveldas yra vienintelis išsigelbėjimas krizės metu, kuomet paveldas pritraukia turizmą. Iš turizmo galima gauti pelną. Ir krizės metu Europos valstybių vadovai kviečia investuoti į paveldą, kad jis pritrauktų tą pelną valstybei", - pasakojo G. Drėmaitė.
Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas sako, kad tam, jog Vilniaus senamiestis išliktų, turi bendradarbiauti įvairios institucijos.
"Kadangi senamiestis yra Vilniaus centre, jis iš esmės yra pasmerktas. Ir netoli laikas, kai tik senuose raižiniuose galėsime jį pamatyti. Taikantis prie šiandienos poreikių jo pastatai arba perstatomi, arba kyla nauji daugiaaukščiai." Čia aš pacitavau Vladislavo Zahorskio eilutes, kurias jis rašė 1912-aisiais apie Vilniaus senamiestį. Tad šiandieninė diskusija ir problematika yra šimtmetį egzistuojanti.
Kad mūsų senamiestis būtų geresnis, labiau atitiktų tuos reikalavimus, kuriuos jam kelia UNESCO ir mūsų paveldosaugininkai, aišku, turi glaudžiai dirbti visos institucijos", - kalbėjo A. Zuokas.
"Visi senamiesčiai vystosi, vyksta juose pokyčiai ir ar galime, ir ar turime mes tuos pokyčius įvardinti autentiškumo praradimu, tai yra klausimas, kuris rūpi visoms šalims, ne tik Lietuvai. Kai kalbame apie senamiesčius, kurie yra gyvas organizmas ir kuriuose yra ir paveldas, ir žmogus turi gyventi, yra truputėlį kitaip.
Net minėta citata iš 1912 m. sako, kad tuo metu vyko pokyčiai, kurie tuo metu gyvenantiems žmonėms atrodė neigiami. Šiandien į tą patį laikotarpį žiūrime kaip į paveldą, ir mes jį saugome", - atkreipė dėmesį Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.
