„Mums reikia tarptautinės sutarties, kuri įpareigotų abi puses, kad renovuotas K. Donelaičio muziejus..., kad būtų rastas toks teisinis modelis, kuris garantuotų, jog pastatų paskirtis nepasikeis, savininkai nepasikeis ir bus galima šį pastatą naudoti lietuvybei skatinti ir įamžinti mūsų žymiausius veikėjus tokiu būdu Karaliaučiaus srityje“, – trečiadienį per bendrą Seimo Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetų posėdį sakė ministrė.
Ji pareiškė, kad „neturint tokios sutarties iš mirties taško neišjudėsime“.
Pasak kultūros ministrės, dėl sutarties su Rusija tarpininkauti turėtų Užsienio reikalų ministerija, kaip atsakingą instituciją ji nurodė ir Vidaus reikalų ministeriją, administruojančią pasienio projektus. Tuo metu šių atstovai tikino, kad pagrindinė klausimo sprendėja vis dėlto turėtų būti Kultūros ministerija.
Byra tinkas, kiauras stogas
K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius pasakojo, kad Rusijos Karaliaučiaus srityje, Tolminkiemyje (Čistyje Prūdy), įsikūręs vieno iš lietuvių literatūros pradininkų, liuteronų kunigo Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus yra prastos fizinės būklės.
„2014 metais per ženklųjį 300 metų minėjimo jubiliejų klebonijos pastato byrantis tinkas buvo tik apdažytas, stogas yra netvarkytas jau kelias dešimtis metų. Būna tokių momentų, kai per stipresnį lietų – teko pačiam tuo metu lankytis muziejuje – vanduo bėga tiesiog ant eksponatų“, – per komiteto posėdį sakė G. Skamaročius.
Anot jo, stogą būtina skubiai remontuoti, o Lietuvos institucijos vis nesutaria, kas tuo turi rūpintis.
„Reikia principinio atsakymo – ar mūsų valstybė ir Vyriausybė sutinka į tai investuoti. Jeigu sutinka investuoti, labai prašytume, kad būtų įvardyti konkretūs asmenys, kurie procesą kontroliuos“, – prašė K. Donelaičio draugijos pirmininkas.
Anot jo, reikia paskubėti parengti techninius renovacijos dokumentus, kad būtų galima pretenduoti šį pasieniui skirtų Europos Sąjungos programų finansavimą.
„Jeigu praleisime galimybę prašyti lėšų iš europinių programų, visas lėšas būsime priversti skirti iš valstybės biudžeto ir keletos galimų rėmėjų“, – įspėjo G. Skamaročius.
Žada saugiklius
Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys patvirtino, kad muziejaus renovavimo projektas gali pretenduoti į minėtą finansavimą. Jis taip pat ramino kultūros ministrę, kad pasirašius trišales sutartis visi reikiami saugikliai dėl įsipareigojimų vykdymo būtų sudėti sutartyse.
„Daugelis saugiklių yra įdėta pačioje programoje. Kad projektas pajudėtų, jis turės turėti vieną partnerį Rusijoje, tai bus Kaliningrado istorijos muziejus, kurio filialas yra Tolminkiemis, ir vieną Lietuvoje. Kad pajudėtų darbai, partneriai pasirašys partnerystės sutartį, ir joje bus viskas numatyta, tai bus kontroliuojama Lietuvos pusės ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos bei ES. Projekto rezultatai turės likti penkeriams metams. Šio vietoje rizikos, kad kažkas pasikeis, nematau“, – aiškino G. Surplys.
Anot jo, tereikia rasti teisinį būdą, kaip iš Lietuvos kultūros ministerijos pinigus, skirtus techninei dokumentacijai parengti, pervesti partneriui Rusijoje.
„Tiesiog reikia visiems trims susitelkti ir padaryti tą darbą, pinigų tikrai yra“, – dėstė viceministras.
„Jeigu išgirsčiau apie Tolminkiemį ir jo problemą šiandien, pločiau rankomis ir sakyčiau: kaip gerai, visi viską žino, yra tik nedidelės problemėlės, kurias per pusę savaitęs sutvarkysime. Bet taip nėra, gerbiamieji. Yra taip, kad metus niekas nejudinama“, – ministerijų atstovų žodžiais nepatikėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
R. Karbauskis atsakymų neišgirdo
Seimo Kultūros komiteto vadovas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis klausė, kurios valstybės institucijos atstovų po pusmečio teirautis apie nuveiktus darbus, bet atsakymo neišgirdo.
„Kadangi atsakymų dabar negauname, gal galime sudaryti abiejų komitetų darbo grupę, atskirai pasikviesdami ministerijų atstovus, kad gautų tuos atsakymus iki galo, kad kitąmet turėtume rezultatą“, – pasiūlė jis.
Pasak R. Karbiauskio, susidarė įdomi situacijai, kai pinigų lyg ir yra muziejui renovuoti, bet niekas nesiima lyderystės sprendžiant šį klausimą.
„Įsivaizduoju, kad baigsis šitas bendras komitetų posėdis, jeigu tolesnės parlamentinės kontrolės nebus, po metų vėl bus posėdis ir konstatuosime, kad nieko neįvyko. Visi šneka, kad yra galimybės, bet konkretaus kelio niekas neįvardija“, – stebėjosi jis.
K. Donelaičio draugijos pirmininkas G. Skamaročius, taip pat vadovaujantis euroregiono „Nemunas“ biurui, siūlėsi prisiimti atsakomybę ir inicijuoti visus viešuosius pirkimus, sutartis. Jis tikino turįs patirties vykdant pasienio projektus.
„Mes pasiūlėme, kad Kultūros ministerija gali finansavimą skirti per K. Donelaičio draugiją, kad nereikėtų išeiti į aukštesnius diplomatinius santykius ir laukti kol baigsis globalūs pasaulio įvykiai, arba gali skirti per mūsų įstaigą. Mes vykdėme darbus ir Lenkijoje, ir Baltarusijoje, ir Rusijos Federacijoje, ir Lietuvoje. Visi tie mechanizmai mums puikiai žinomi“, – tvirtino G. Skamaročius.
Jis pabrėžė, kad pinigai bus mokami tik už atliktus ir priimtus darbus, o Kultūros ministerijos atstovai galės dalyvauti visuose procesuose.
„Matau ne tiek teisinių problemų, kiek abejingumo, ir abejingumas dangstomas naudojantis teisinėmis problemomis, kurių tarsi yra arba tarsi nėra“, – trečiadienį pareiškė jis.
Grožinės literatūros pradininkas
Visus išklausiusi kultūros ministrė L. Ruokytės-Jonsson konstatavo, kad klausimas yra gana ilgai įstrigęs ir pakartojo poziciją dėl tarptautinių įsipareigojimų.
„Matome, kad tas klausimas gana ilgai įstrigęs, turi būti kokie nors tarptautiniai įsipareigojimai, kad būtų garantuota, kad investuoti pinigai nenueitų vėjais ir Rusija garantuotų, kad šie pastatai nebus naudojami kitai paskirčiai, perduodami kitam savininkui, o bus aiški paskirtis lietuvybei įamžinti Karaliaučiaus srityje“, – sakė ji.
Aštuonioliktame amžiuje gyvenęs laikomas lietuvių grožinės literatūros pradininku. Žymiausios jo kūrinys – poema „Metai“.
Muziejui priklauso buvusi Tolminkiemio evangelikų liuteronų bažnyčia, klebonija, sugriauto našlių namo bei klebonijos ūkinių pastatų pamatai, šulinys, šventoriaus mūro tvora, kapinių liekanos, K. Donelaičio atminimo akmuo.
1950 metais atstatytos bažnyčios kriptoje palaidoti poeto palaikai.
