Į Juozo Miltinio dramos teatro visuotinį susirinkimą atvažiavęs Kultūros ministerijos desantas šįmet neišvydo nė dalies to, kas pernai pašiurpino jų kolegas. Beįsiplieskiančioms aistroms tarp aktorių ir darbuotojų profesinių sąjungų bei teatro vadovo Romualdo Vikšraičio šalininkų ministerija užbėgo už akių – pasiūlė pasirašyti kolektyvinę sutartį.
Rado kompromisą
Sudarytoje komisijoje dėl sutarties sąlygų – trys darbuotojų, trys administracijos atstovai, juos konsultuos Kultūros ministerijos teisininkai.
„Manome, kad kolektyvinė sutartis apibrėš tam tikrus dalykus, ir teatras galės toliau funkcionuoti“,–teigė kultūros viceministras Darius Mažintas.
Teatre dar 2008-aisiais buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis, tačiau, pasak ministerijos atstovų, įstaigoje veikiančios trys profesinės sąjungos ir pats direktorius pageidavo į ją įtraukti papildomų sąlygų.
„Kolektyvinę sutartį siūlysime skaidyti į kelis dokumentus. Galbūt kai kuriomis nuostatomis bus papildytos ir vidaus tvarkos, drausmės taisyklės“, – mano ministerijos teisininkė Alesia Rynkevič.
Kolektyvo ir administracijos santykius apibrėžti dokumentais numatoma per mėnesį.
Viceministras teigia turintis vilties, kad taip bus nuramintos teatrą drebinančios emocijos ir į viešumą patenkantys skandalai.
Ministerija skelbia nestojanti nei į R. Vikšraičio, nei į su juo konfrontuojančių profesinių sąjungų pusę.
„Ministerija nori, kad teatras funkcionuotų. Darbuotojai turi patys išspręsti tas problemas“, – mano D. Mažintas.
Maištininkai traukiasi
Į darbo grupę dėl kolektyvinės sutarties sąlygų derinimo įtrauktas vienos iš trijų teatre veikiančių profesinių sąjungų lyderis aktorius Vytautas Kupšys ministerijos iniciatyvą vadina pasiekimu, tačiau netiki, kad tai užgesintų nesantaikos ugnį teatre.
Aktorius laikosi pozicijos, kad R. Vikšraitis nesugeba vadovauti.
„Jei valstybės tokia sistema, kad nesvarbu, kaip dirba vadovas, bet jis privalo sulaukti kadencijos pabaigos, vadinasi, teatro nebėra. J. Miltinio teatre nebeliko kūrybos, teatras virto paprasčiausia darboviete. Ministerija dėl to nekalta, jos žmonės patys yra tos sistemos įkaitai“, – nusivylęs aktorius.
Vis dėlto V. Kupšys prasitaria, kad likę porą metų iki R. Vikšraičio kadencijos pabaigos galbūt bus ramesni nei pirmi dveji.
„Mums belieka pasitraukti į šalį“, – pripažįsta profesinės sąjungos lyderis. Kad ne direktoriui, o jo kritikams ne vieta J. Miltinio teatre, V. Kupšys ir jo šalininkai pripažino supratę prieš porą savaičių apsilankę Kultūros ministerijoje.
Tąkart ministerijos atstovai leido suprasti, kad teatre privalo būti laikomasi hierarchijos, o jo direktoriui didelių pretenzijų neturintys. Nors vasarą teatre dirbę ministerijos auditoriai aptiko pažeidimų, tačiau viceministras tvirtina, kad R. Vikšraitis pasistengė ir jau apie 60 proc. jų ištaisė.
Repertuaras tik pusmečiui
Profesinių sąjungų nestojusi ginti ir vadovo keisti Kultūros ministerija prieš porą mėnesių teatrui trenkė stiprų antausį – pirmą kartą nepritarė jo repertuarui. Vos prieš keletą savaičių ministerija sutiko padaryti išlygą – teatrų ir koncertinių įstaigų tarybos ekspertai patvirtino tik pirmojo pusmečio repertuarą.
„Tikimės, kad naujas teatro meno vadovas Dainius Kazlauskas sustip-rins įstaigos meninę koncepciją ir strategiją, įtrauks daugiau įvairių režisierių iš visos Lietuvos ir užsienio“, – teigė tarybos pirmininkė teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė.
Anot jos, dėl J. Miltinio teatro siūlomo pirmojo repertuaro ekspertai susilaikė, nes pasigedo jame pusiausvyros tarp aukštosios ir populiariosios kultūros. Ekspertai įžvelgė pavojų, kad seniausias ir legendiniu vis dar vadinamas Panevėžio teatras krypsta į pramoginio turinio spektaklių, sutraukiančių daugiausia žiūrovų, kūrimą.
„Svarbu, kad valstybinis teatras išlaikytų ir savo šviečiamąją misiją“, – teigė R. Marcinkevičiūtė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
