Pačios įstaigos ketvirtadienį kreipėsi į valstybės vadovus, sakydamos, kad tai stabdys jų strateginius planus, pradėtą pastatų atnaujinimą, o nevienodas biudžeto karpymas skirtingoms įstaigoms sukiršins kultūros bendruomenę.
Finansų ministerijos pateiktuose 2020-ųjų valstybės biudžeto planuose labiausiai dėl to turėtų nukentėti Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Pavyzdžiui, Finansų ministerija siūlo Nacionalinio muziejaus darbuotojų atlyginimams didinti kitąmet papildomai skirti 85 tūkst. eurų, tačiau lėšas turtui, prekėms ir paslaugoms norima mažinti 272 tūkst. eurų. Nacionaliniam dramos teatrui atitinkamai išlaidos atlyginimams didėtų 50 tūkst. eurų, bet kitoms reikmėms skiriama suma mažėtų 206 tūkst. eurų. M. Mažvydo bibliotekoje atitinkamai siūloma algų didėjimui skirti 115 tūkst. eurų, o pinigus turto ir prekių įsigijimui kirpti 114 tūkst. eurų.
„Tai yra politinis surežisuotas veiksmas įdedant iš vienų kišenių į kitas, per daug nežiūrint mūsų visų strateginių planų, veiklos geografinės aprėpties. Nes visi teatrai, filharmonija ir muziejai turi didžiulį regioninės veiklos parametrą, kurį esame išpuoselėję, daug edukacijos vyksta. Tad ką nors iš tų svarbių strateginių tikslų teks eliminuoti“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos direktorė Rūta Prusevičienė.
Ji priminė, kad nuolatinis kultūros biudžeto didinimas numatytas Vyriausybės programoje, kaip ir sektoriaus darbuotojų algų augimas, kompetencijų kėlimas, veiklos efektyvinimas.
„Tad jei finansavimas mažinamas, veikla nebus tokia efektyvi“, – teigė R. Prusevičienė.
Jos vadovaujamai Lietuvos nacionalinei filharmonijai asignavimai taip pat mažinami 57 tūkst. eurų, nors atlyginimams skiriama suma didėja 83 tūkst. eurų. Anot jos, tai gali pristabdyti šiuo metu vykdomus filharmonijos atsinaujinimo darbus.
Šiuo metu rekonstruojamo Nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis BNS taip pat tvirtino, kad Vyriausybės siūlymai stabdys statybas ir pavėlins 2021-ųjų pavasarį planuotą teatro atsidarymą.
Jis stebėjosi, kad, pavyzdžiui, Kauno nacionaliniam dramos teatrui išlaidos nėra kerpamos, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui Vyriausybė planuoja didinti finansavimą pusę milijono eurų, kad šis galėtų padengti senas skolas.
„Ką tai reiškia? Tai parodo kelią, kaip mums visiems reikia dirbti: reikia daryti skolas. Tokie dalykai išmuša iš vėžių. Arba tai yra apgalvotas kolegų kiršinimas“, – tikino M. Budraitis.
Finansų ministerijos siūlymais feisbuke pasidalijęs Seimo Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis primena, kad jau pernai kultūros įstaigoms liepta susimažinti išlaidas 15 proc., šiemet vėl daroma tas pats. Anot jo, tai reiškia, kad kitąmet numatytas algų kėlimas iš esmės vyks iš pačių kultūrininkų pinigų.
„Pinigus atlyginimams kelti siūloma paimti iš tų pačių kultūros įstaigų. Taip, taip, sumažinus ūkinei veiklai skirtus pinigus. Kitaip sakant, nori gauti kiek didesnį atlyginimą – parduok batus bei kelnes ir prisidėsi prie algos“, – ironizavo jis.
Kultūros ministerija BNS žadėjo situaciją pakomentuoti vėliau penktadienį.
