„Liga mane palietė jau 17-kos metų, kada krūtyje buvo užčiuoptas darinys. Tada su tėvais nuvykome gydytis į Kauną, po apžiūros buvo paskirta operacija. Atsakymas – gerybinis. Tai suteikė man viltį toliau kurti, gyventi, taip pat netrukus ištekėjau, pagimdžiau du sūnus, įgijau aukštąjį socialinių mokslų magistrės laipsnį ir toliau džiaugiausi gyvenimu“, – pasakoja Rasa.
Skaudus smūgis dukart
„Vis dėlto, po 20-ies metų liga grįžo su dvigubu smūgiu. Kairiosios krūties Duktaline karcinoma, antra stadija su išplitimu į limfmazgius. Laukė krūties mastektomija, limfmazgių pašalinimas ir tolesnis gydymas – 6 chemoterapijos ir 26 švitinimo seansai. Man tai buvo išties didelis smūgis. Esu moteris, mama, žmona ir suvokiau, jog nebeteksiu savo grožio, nebūsiu patraukli, atsisveikinsiu su plaukais, kad mane vaikai matys kitokią. Kurį laiką teko pabūti su savimi, jaučiausi labai sutrikusi, tačiau vaikai mane vedė į priekį, suvokiau, jog dėl jų privalau kovoti.
Praėjus penkiems su puse metų liga parodė, jog negaliu atsipalaiduoti ir vėl išskleidė savo nasrus. Prasidėjo stiprus priepuolinis kosulys, kuris vargino dieną ir naktį. Kreipiausi į Santariškių konsultacijų polikliniką, buvo atlikti spirometrijos tyrimai bei išrašyti vaistai astmai gydyti. Tikėjausi geriausio sprendimo, bet, deja, šis variantas nebuvo teisingas, gydytojai apsiriko. Paskambinus i NVI konsultacinės poliklinikos registracijos numeriu bandžiau registruotis pas savo gydytoją, tačiau ji tuo metu gynėsi savo disertacija ir teko konsultuotis su kita medike. Tai buvo pilnas streso, bejėgiškumo, nenoro padėti, o tik siekio formaliai atidirbti valandas, mediko požiūris i pacientą. Niekam nelinkiu to, ką teko patirti man. Visgi, vedama savo vidinės jėgos išsikovojau tai, ką turiu dabar – padovanota gyvenimą.
Ačiū Dievui, viskas sėkmingai ir liga šiuo metu sustojusi. Žinoma, prižiūrėti save privalau nuolatos, tačiau turiu puikią gydytoją, kuri mane kas mėnesį stebi. Vis dėlto, negaliu teigti, kad atsinaujinusios ligos gydytojai nepastebėjo iškart, tačiau tai puikus pavyzdys, kaip viena pusė gali pamatyti, o kita ne. Tai įrodo, jog už save ir savo sveikatą reikia labai kovoti. Be to, manau, jog iš dalies kalta ir sistema. Nustačius, jog mano vėžio rodmenys ganėtinai viršija normą, tolimesnių tyrimų medikai liepė laukti apie porą mėnesių, kadangi didelės eilės. Tiek delsdamas gali ir numirti. Mano manymu, ligoniams, kuriems liga yra agresyviai pažengusi, laukti tyrimu kelis mėnesius yra visiškas absurdas. Galbūt tiems, kurie laukia eilėje profilaktiniam pasitikrinimui reikėtų užleisti eilę rimtai sergantiems ligoniams, nežinau, bet keisti sistemą tikrai reikia“, – tvirtina moteris.
Vėžys – „prabangi“ liga
Moters teigimu, ši liga yra labai „prabangi“ ir su ja mokėti gyventi – menas. Pasak Rasos, tuo metu suvoki, jog laikas tiksi, stengiesi daryti viską, nuėjęs pas daktarą į jį žvelgi išplėstomis akimis, lauki sprendimo, tinkamo pasirūpinimo, todėl turėti gerą, nuoširdų gydytoją taip pat lemia išties labai daug.
„Ši liga sužaloja ne tik vidinius organus, bet ir vidinį pasaulį. Jei pavyksta per daug neįsileisti visų negatyvių minčių, sėkmingai eini į priekį, tačiau, žinoma, pavyksta ne visiems. Džiugu, jog yra organizacijos, psichologinė pagalba, kurios buria tokio pat likimo žmonės į vieną bendruomenę. Tokiu būdu bendraudamas, dalindamasis informacija daug sužinai, supranti, jog esi ne vienas. Kovojant su šia liga labai svarbus pozityvus mąstymas, kurį būtent ir suteikia bendraminčiai.
Taip pat ypatingai svarbus yra ir artimųjų palaikymas. Kada jį jauti, atrandi savyje vidinių jėgų kovoti. Visgi, kad ir kokį stiprų aplinkinių palaikymą justumei, vis tiek prieš ligą stovi vienas. Suprantu, kad yra be galo daug gerų žmonių , tačiau grįžus namo ir likus tik su savimi aplanko mintys, kad bet kokiu atveju aš stoviu viena ir kovoti reikia tik man. Jokiu būdu tai nėra palūžimas, tai tik dar vienas stimulas tvirtai žengti pirmyn“, – tvirtina pašnekovė.
Labai norėčiau suburti psichologinę terapinę grupę moterims, kurios yra susidūrusios su krūties vėžiu. Žinau jų išgyvenimus, emocijas, kaip jas nuteikti, kad jos trokštų gyventi ir kovoti su šia liga. Susidūrus su vėžiu pati lankiau ir domėjausi įvairiausiomis terapijomis, streso valdymu ir įgijau nemažai patirties. Jau šiuo metu į mane kreipiasi nemažai moterų, sergančių šia liga. Mes kalbamės, visas jas palaikau ir kartoju, jog negalima pasiduoti, privalome kovoti, džiaugtis gyvenimu ir išmokti gyventi su liga“, – pasakoja Rasa.
Blogybių kompleksas, sukeliantis ligas
Pasak moters, prieš susergant krūties vėžiu apie šią ligą ji beveik nieko nežinojo. Gydytojai per daug informacijos nesuteikė, tad domėtis teko pačiai.
„Sergant šia liga ja būtina domėtis, kadangi gydytojas yra gydytojas, jis tau skiria medicininį gydymą, tačiau kiek daug yra ir alternatyvaus gydymosi būdų. Žolelės, mityba, aplinka – šie faktoriai taip pat lemia ligos eigą. Tiek medicininis, tiek alternatyvusis gydymas, manau, turėtų eiti paraleliai. Asmeniškai aš pradėjau keisti mitybą, domėtis žolelėmis, tai gali atnešti dar geresnių rezultatų, taikant abi medicinos rūšis.
Liūdna, kad ši liga jaunėja. Tai lemia labai daug gyvenimo faktorių: mityba, produktai, stresas, tarša, aplink vien chemija. Tai didelis blogybių kompleksas, kuris ir sukelia baisias, todėl dažnai kartoju, jog šiandieniniame pasaulyje verslas yra daromas žmogaus sveikatos sąskaita. Dėl šių priežasčių privalome atidžiau savimi rūpintis ir atkreipti dėmesį į mus supančią aplinką. Žinoma, tokias ligas lemia ir genetika, tačiau kitu atveju reiškia, jog kažkas buvo pažeista ir kažką darome ne taip.
Jau pirmą kartą susirgus krūties vėžiu atrodė, kad ne viską darau teisingai. Praėjus keliems metams gyvenimas dar kartą parodė, kad einu ne tuo keliu. Pagaliau aš tai supratau, kad anksčiau gyvenime save gniaužiau, dariau ne tai, kas patiko, o tai, ką reikėjo. Esu laiminga, kad pagaliau tai suvokiau ir dabar yra mano pats geriausias laikas. Taip pat labai džiaugiuosi, jog galiu būti pavyzdžiu moterims, susidūrusioms su krūties vėžiu, kad sugebu jas įkvėpti ir padėti iš naujo įsimylėti gyvenimą“, – džiaugiasi pašnekovė.
