Augančios šildymo, maisto ir degalų kainos gali būti dar ne viskas, dėl ko artimiausiu metu teks nukraujuoti lietuvių namų biudžetams. Europos centrinis bankas (ECB) rengia smūgį būsto paskolų turėtojams - pranešta, kad banko nustatoma bazinė palūkanų norma gali išaugti nuo 1 proc. iki 1,75 proc. Finansų analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, dėl to vidutinį būsto kreditą turinčiai mūsų šalies šeimai paskolos tvarkymas gali išaugti maždaug 100 litų.
Iš ECB - nerimą keliantys signalai
S.Jakeliūnas neabejoja, kad jau balandį ECB kels bazinę palūkanų normą. Kitas dalykas - kokiu procentu. Anksčiau banko prezidentas Žanas Klodas Trišė (Jean Claude Trichet) yra pareiškęs, kad bazinė palūkanų norma ūgtels 0,25 proc. - nuo dabar Europai palyginti žemo 1 proc. Tačiau užvakar Senojo žemyno investuotojus galutinai pribloškė ECB valdančiosios tarybos narys Aleksas Veberis (Alex Weber). Jis pareiškė, kad visiškai pritaria rinkos prognozėms, ir mano, kad šiemet ECB bazinė palūkanų norma po ketvirtadalį punkto gali būti didinama tris kartus, kol pakils nuo esamo 1 proc. iki 1,75 proc.
Europos centrinio banko valdančioji taryba yra tas organas, kuris ir sprendžia, pakelti ar ne bazinę palūkanų normą. Teigiama, kad pagrindinis ECB uždavinys yra užtikrinti kainų stabilumą ir išlaikyti ne didesnę kaip 2 procentų infliaciją. Tuo tarpu infliacija euro zonoje, anot ES statistikos agentūros, sausį šoktelėjo 2,3 proc., vasarį - 2,4 proc. Tiesa, pastarasis rodiklis dar yra negalutinis.
Pastaruoju metu didžiausia infliacija euro zonos šalyse buvo užfiksuota 2008-ųjų gegužę ir siekė 3,6 proc. Tuomet, kaip ir dabar, prie to labiausiai prisidėjo kylančios energetikos bei maisto kainos. Stabdydamas vartojimą tada ECB bazinę palūkanų normą buvo pakėlęs net iki 4,25 proc. Anot banko vadovų, jei šiandien euro zonoje infliacija ir toliau nemažės, bazinė palūkanų norma tikriausiai taps tokia pati, kokia buvo prieš krizę.
Toks įvykių scenarijus gali visiškai pribaigti Lietuvą, kurioje vidaus vartojimas dar net nepradėjo atsigauti. Vis dėlto už pasaulio ekonomikoje vykstančius neigiamus procesus neabejotinai mokėsime brangiausiai.
Skaudžiai kirs per kišenę
“Ar lietuviui šimtas litų yra dideli pinigai? Manau, atsakymas daugiau negu aiškus. Kai į rankas, anot statistikos, uždirbame vos 1600 litų, nuolat auga degalų, šildymo ir maisto kainos, kiekvienas litas tampa aukso vertės. Juolab žmonėms, turintiems paskolą. Todėl jos pabrangimas kad ir keliasdešimt litų skaudžiai atsilieps namų ūkių biudžetui", - tvirtino S.Jakeliūnas.
Finansų analitikas didėsiančias būsto paskolas turinčių namų ūkių išlaidas skaičiavo turėdamas omenyje, kad vidutinis butui ar namui iš banko paimto kredito dydis šiuo metu yra 200 tūkst. litų arba tokios sumos atitikmuo eurais. Šia valiuta paskolas yra paėmę net 70 proc. namų ūkių. Tiesa, dėl gresiančio ECB bazinės palūkanų normos didinimo nei šilta nei šalta bus toms šeimoms, kurios yra pasirašiusios kreditų sutartis fiksuotomis palūkanomis. Tačiau dauguma namų ūkių paimtų paskolų palūkanos yra kintamos. Jiems vidutiniškai 100 litų ir brangs skolos tvarkymas, jei ECB bazinę palūkanų normą išaugins iki 1,75 proc.
Iš viso Lietuvoje būsto paskolas yra paėmusios 156 tūkst. šeimų. Iš jų 12,5 tūkst. pakolų jau dabar laikomos blogomis. Neabejojama, kad jei skolos tvarkymas pabrangs bent šimtine, blogų kreditų atsiras dar daugiau. Ir visiška katastrofa būtų, jei, kaip žada ECB, bazinė palūkanų norma būtų sugrąžinta į ikikrizinį lygį. Tokiu atveju paskolų tvarkymas brangtų keliais šimtais litų, o tai nemažai daliai būsto paskolas turinčių namų ūkių reikštų viena - namų netekimą.
“Nėra ko stebėtis - mūsų šalis ir kitos aplink mus esančios valstybės, nors jos ir yra ES narės, ECB rūpi mažiausiai. Bankas tvarkosi euro zonoje. O ten vartojimas jau atsigavęs, įsibėgėjo infliaciniai procesai. Manyčiau, Lietuvai toks kelių greičių pasaulio ekonomikos rutuliojimosi scenarijus greičiausiai baigsis žlugimu", - tvirtino S.Jakeliūnas.
Lietuvos bankas - bejėgis
Ar gali mūsų centrinis bankas padaryti ką nors, kad ECB taip drastiškai nekeltų bazinės palūkanų normos? Iš pareigas Lietuvos banke (LB) bebaigiančio eiti jo valdytojo Reinoldijaus Šarkino išgirdome tokį atsakymą, kokį ir tikėjomės išgirsti - negali. Mūsų centrinis bankas gerai moka tik statistinius duomenis rinkti ir už tai dideles algas gauti. Ginti piliečių nuo tarptautinių bankininkų savivalės - ne.
- Kodėl? - klausėme LB valdytojo R.ŠARKINO.
- Dėl bazinės palūkanų normos dydžio sprendžia ECB valdančioji taryba, ne mes. Kaip taryba nutars, taip ir bus. Normos dydį apspręs reikalas. Jei to reikės, aišku, kad norma gali kilti daug. O gal ji kils ir mažiau. Nereikia čia spėlioti iš anksto.
- Tačiau apie padidinimą kalbėjo ne kas nors kitas, o ECB valdančiosios tarybos narys. Turbūt kas jau kas, o A.Veberis žino, ką sako?
- Čia jo nuomonė. O kaip ten bus iš tikrųjų - niekas nežino. Bazinių palūkanų normos dydis priklausys nuo to, kokia bus infliacija. Jei infliacija augs - aišku, kad kils ir bazinė palūkanų norma.
- Mūsų centrinis bankas ar apskritai Lietuva gali kaip nors paveikti šį procesą?
- Niekaip. Mes neturime savo atstovo ECB valdančiojoje taryboje. Tik euro zonos valstybės joje yra atstovaujamos.
