Apie tai, kokių veiksmų reikia imtis, siekiant palengvinti pasaulyje kilusios finansų krizės pasekmes Lietuvoje, valdžia kalba mažai ir nenoriai. Bet jau dabar aišku, kad bene labiausiai jas pajus pensininkai, rašo „Lietuvos žinios“.
Europos Parlamente nuolat diskutuojama apie pasaulinės finansų krizės poveikį ekonomikai. Numatoma, kad didės infliacija, mažės vartojimas, kritus pasitikėjimui tarp bankų ir pasunkėjus kreditų gavimo sąlygoms, lėtės ekonomikos augimas, didės nedarbas, mažės biudžeto pajamos. Krizė palies ir pensijų fondus.
Pensijų fondai prarado 50 mln. litų
Visi atsimename 2003 metų draudimosi papildomu pensijų draudimu vajų. Tai buvo valdžios iniciatyva parengtas 2003 metais Pensijų kaupimo įstatymas. Dabar pensijų kaupiamuoju draudimu yra apsidraudę virš 950 000 žmonių, t. y. vos ne trečdalis Lietuvos gyventojų. Krizė pensijų fondams smogė labai žiauriai - jie jau patyrė per 50 mln. litų nuostolių, nes mūsų pinigus, pervedamus iš Sodros, investavo į akcijas ir obligacijas. Investavę į akcijas nukentėjo labiau, investavę į obligacijas - šiek tiek mažiau. Padėtis gana liūdna.
Įdomiausia, kad žmogus turi teisę apsidrausti kaupiamuoju pensijų draudimu, bet teisės nutraukti šią draudimo sutartį - neturi. Kai naujai „iškepti“ pensijų fondai 2003 metais agitavo už naują pensijų kaupimo sistemą, niekas teisingai ir atvirai neinformavo, kokia bus rizika ir kokios pasekmės. Koks tame yra Sodros, t. y. valstybės interesas? Atrodė, Sodrai bus mažesnė našta, pinigai bus pervedami iš Sodros į pensijų fondus stabiliai, be jokios rizikos pensijų fondams, jeigu staiga klientas taptų nemokus. Pinigai pervedami ir fondai klesti. O kokia grąža?
Moterys privalo mokėti 35 proc. daugiau
Teiravausi Europos Komisijoje (EK), ar teisinga, kad Lietuvoje norint gauti tą pačią grąžą, moterys turi sumokėti 35 proc. daugiau įnašų nei vyrai, nes jos ilgiau gyvena, todėl yra „nuostolingos“ pensijų fondams. Pasirodo, taip daroma tik Lietuvoje ir Bulgarijoje, labiausiai atsilikusioje Europos Sąjungos (ES) šalyje, garsėjančioje korupcijos skandalais. Vadinasi, Lietuva lygiuojasi į tai, kas prasčiausia ir diskriminuoja moteris. EK pažadėjo šią padėtį analizuoti.
Turiu ERGO pensijų draudimo lankstinuką, kur labai gražiai nupiešta: pajamos senatvėje lygios Sodros mokamai pensija plius pensijų fonde sukaupta pensija. Tačiau niekur neakcentuojama, kad ta dalimi, kurią sumokėsime į pensijų fondą, sumažėja Sodros pensija.
Pasaulinės finansų krizės pasekmė - žlugę pensijų fondai, bet mes toliau fondams mokėsime 5,5 proc. savo mokesčio, žinodami, kad daugelis jokios pensijos iš tų fondų negausime.
Neleidžiama grįžti į Sodrą
Seime parengtas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo, papildymo projektas, pagal kurį vieną kartą gyvenime žmogui siūloma leisti sugrįžti iš pensijų kaupimo fondo į Sodrą, nes 2003 metais šis procesas vyko chaotiškai, sutartis platinę žmonės žadėjo pensijų didėjimą, nepaaiškindami rizikos ir nuslėpdami, kad Sodros pensija sumažės. Dabar aiškėja, kad vienintelis kelias suteikti žmogui senatvėje kažkiek orumo, tai galimybė sugrįžti į Sodrą. Tačiau prieš tai pasisako Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bijodama chaoso. Bet ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra skirta žmonių interesams ginti? Juk dabar žmonės, išeisiantys į pensiją po kelerių metų, praras į pensijų fondus sumokėtus pinigus, gaus mažesnę Sodros pensiją, o valdžia nenori leisti žmonėms atsigauti.
Sugrįžimas į Sodrą pagerintų ir pačios Sodros būklę. Nes pinigai neišplauktų į žlungančius privačius fondus, kurie nesijaučia atsakingi nei prieš žmones, nei prieš Sodrą, nei prieš valstybę. Tai kodėl turėtume jiems toliau mokėti?
Tačiau Vyriausybė pareiškė savo neigiamą nuomonę ir ėmė rūpintis, kad Sodros įmokų tarifas padidėtų nuo 3 iki 4 proc., o Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas niekaip nepradeda svarstyti pateikto pasiūlymo. Tai kieno interesas ginamas - privataus verslo milijono žmonių sąskaita?
Gal atėjo laikas imti nuosekliai tvarkyti visą sistemą, ištaisyti klaidas, nes ES, be Lietuvos, tik Estijoje ir Lenkijoje iš žmogaus atimta pensinio draudimo sistemos pasirinkimo laisvė.
Danutė Budreikaitė
