Ekonominis sunkmetis vidutinei trijų panevėžiečių šeimai atnešė daugiau žalos nei kitų didžiųjų miestų gyventojams.
Gaunamos pajamos sumažėjo penktadaliu, nekilnojamojo turto kainos krito labiausiai iš visų didžiųjų miestų ir būstas prarado trečdalį savo vertės. Tokius duomenis neseniai paskelbė SEB banko ekspertai.
Nors jau įžvelgiamos stabilizavimosi tendencijos ir nedrąsiai kalbama apie optimistinius lūkesčius, tačiau panevėžiečiai pagerėjimą pajus vėliausiai.
„Gaila, bet atsigavimo požymių matome tik trijų didžiųjų miestų apskrityse.
Panevėžys ir Šiauliai tokio reikšmingo atsigavimo, koks stebimas Kaune ir Klaipėdoje, nepajus“, – prognozavo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Bankininkai pripažįsta, kad panevėžiečiams praėję metai buvo labai sudėtingi. Norinčiųjų atidėti įmokas už paskolas padidėjo kelis kartus.
„Didėjant nedarbo lygiui turėjome daugiau klientų, kurie susidūrė su laikinomis finansinėmis problemomis. Pernai, palyginti su 2008-aisiais, tokių žmonių padaugėjo kelis kartus“, – kalbėjo SEB banko Panevėžio finansinių paslaugų centro direktorė Inesa Kavaliauskienė.
Praėjusiais metais panevėžiečiai labiausiai artėjo prie skurdo ribos. Vidutinės trijų asmenų šeimos pajamos nukrito nuo 1922 litų iki 1532 litų, Vilniuje vidutinės pajamos nuo 2654 litų nukrito iki 2118 litų. 2008 metų duomenimis, skurdo riba Lietuvoje buvo 1269 litai.
Šviesa toli
SEB banko ekspertai prognozuoja, kad šiemet Panevėžyje darbo užmokestis neaugs, o socialinės išmoks mažės, todėl tikėtis, kad situacija gerės, nereikėtų.
„Tiems, kurie viliasi, kad yra šviesa tunelio gale, reikia sąžiningai pasakyti: gyventojai šiemet atsigavimo nepajus. Bendra situacija pablogės. Nelaukiama, kad darbo užmokestis didės, atvirkščiai – jis dar šiek tiek mažės, bet tai bus lėtesni tempai, ne tokie drastiški, kokie buvo 2009 metais. Žmonės neturėtų skubėti avansu pradėti gyventi, nereikėtų leisti daugiau pinigų nei 2009 metais“, – patarimus dalijo J.Varanauskienė.
Bankininkė prognozavo, kad bus daugiau tokių žmonių, kurie būtiniausioms prekėms leis sutaupytus, juodai dienai atidėtus pinigus.
„Net ir sumažėjus palūkanoms rekomenduojame laikyti indėlius ir turėti tokią sumą, už kurią dirbanti šeima galėtų pragyventi aštuonis mėnesius, nes, Darbo biržos duomenimis, vidutinė nedarbo trukmė – devyni mėnesiai“, – teigė J.Varanauskienė.
Eksportas stringa
Tačiau bankininkai įžiūri ir atsigavimo ženklų, tiesa, jie šiemet nebus ryškūs, juos pajus tik eksportuojantys ir gaminantys būtiniausias prekes verslininkai.
„Pirmiausia turi atsigauti verslas – tas, kuris gali išvežti ir parduoti produkciją užsienio pirkėjams. Kai atsigaus verslas, tada pradės mažėti nedarbas, žmonių pajamos padidės, jie pradės pirkti“, – teigė banko ekspertė,
Pagrindine lėto Panevėžio ekonomikos atsigavimo priežastimi įvardijama tai, kad apskrityje labiausiai smuko eksportas. Jo sumažėjimas lyginamas su Kauno apskrities, kurioje jis taip pat buvo vienas didžiausių.
Didžiausią nuosmukį Panevėžyje patyrė įrenginių gamyba, transporto priemonių prekyba.
„Panevėžio apskrityje, palyginti su kitomis apskritimis, didžiausią dalį sudaro pieno produktų eksportas. Kitų šalių ekonomikos atsigavimas lemia, kad brangsta maisto žaliavų kainos, o pieno milteliai yra iš tų žaliavų, kurios turėtų brangti“, – pasakojo ekspertė.
Tačiau J.Varanauskienė pripažino, kad pieno pramonė yra labiau išplėtota ne pačiame Panevėžyje, o kituose apskrities miestuose, todėl eksportas aktualesnis jiems.
Indėliai augo
J.Varanaskienė pažymėjo, kad Panevėžyje susidarė paradoksali situacija. Per krizę panevėžiečių bankuose laikomi indėliai padidėjo 8,1 procento. Tai siejama su nežinomybe dėl ateities – tai skatina taupyti pinigus, taip pat demografine padėtimi.
Statistiškai Panevėžyje gyvena daugiau vyresnių žmonių nei, pavyzdžiui, Vilniuje, o tokie gyventojai labiau linkę taupyti, nes jų mažesni poreikiai. Išaugusios indėlių palūkanos taip pat skatino nešti pinigus į bankus.
Bankininkai teigia, jog per krizę išryškėjo, kad dauguma panevėžiečių neturi santaupų arba jų neužtektų mėnesiui pragyventi. Todėl bankininkai pataria stengtis atsidėti tiek, kad, tapus bedarbiu, būtų galima pragyventi iki susirandant kitą darbą.
„Kol kas būtina taupyti. Nereikėtų išsileisti galvojant, kad viskas bus gerai“, – teigė J.Varanauskienė.
Mantas TOMKŪNAS
