Kaunietis, istorikas Jonas Palys demonstruoja savo talonų kolekciją, kurioje – įvairiausiais laikotarpiais Lietuvoje naudoti talonai. Šiuos popierėlius lietuviai tiek okupacijos, tiek nepriklausomybės laikais keisdavo į maisto produktus, kitas prekes arba tiesiog už juos gaudavo paslaugą, pavyzdžiui, pietų porciją.
Istorikas Jonas Palys pasakoja, kad anksčiau Lietuvoje maisto talonus savo darbuotojams išduodavo gamyklos, kad jiems nereiktų grynaisiais atsiskaitinėti, taip pat jais mokėdavo vietoje dalies algos.
„Aišku, jie asocijuojasi su blokadomis, kai nebuvo cukraus, nebuvo kuro, nebuvo miltelių skalbimo, viskam buvo išduodami talonai, talonus dalindavo valstybinius, spalvotus, kiekvienas rajonas savo nuožiūra padarydavo talonus. Išdalindavo gyventojams, darbuotojams", – vardijo istorikas.
Talonai labiausiai Lietuvoje buvo paplitę krizės, sunkmečio metais.
„Lietuvoje maisto talonai buvo naudojami 99 procentai bėdos atveju, tai yra karas, suirutė, tarybinių laikų okupacijos, kai visko trūko, neturėjo žmonės, ko valgyti, neturėjo šaldytuvų, deficito atveju išduodavo talonus", – tęsė jis.
Panašu, kad karą su kainomis prekybos centruose pradėjusi Lietuvos vyriausybė, nusprendė griebtis ir šios priemonės ir rimtai svarsto galimybę kurti naujus talonus. „Vaučeriais“ vadinamais kuponais tikimasi sumažinti maisto produktų kainas ir palengvinti smulkaus verslo dalią.
Jei tokia sistema pradėtų veikti, kiekvienas gyventojas tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, Lietuvos pašte, galėtų įsigyti tam tikrą kiekį talonų. Tarkime, už 7 ar 8 eurus perkate 10 eurų vertės taloną, kuriuo galite susimokėti tik už būtiniausius produktus tik mažose, pavyzdžiui, ūkininkų parduotuvėlėse.
„Įsigyji „vaučerį“ už 8 eurus. Keliauji į parduotuves, kur tą „vaučerį“ gali panaudoti ir jį panaudoji taip, kaip panaudotum kaip 10 eurų. Ūkininkas susigrąžina už tą „vaučerį“ pinigus iš valstybės. Valstybė tokiu būdu išsprendžia 3 klausimus. Pirmas dalykas, paremia asmenis, kurie perka būtiniausius maisto produktus. Antras dalykas – gali juos nukreipti, kaip konkurencija, iš didžiųjų prekybos centrų į smulkesnes šeimos ūkių parduotuves. <…> Trečias dalykas būtų galima aiškiai reguliuoti, kam yra taikoma nuolaida", – kalbėjo premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Vienintelis dalykas dėl ko vyriausybė neapsisprendžia – kas galėtų pirkti šiuos talonus, ar visi šalies gyventojai, ar tik gaunantys mažas pajamas. Tiesa, ekonomistų ir rinkos analitikų ši valdžios idėja nežavi.
„Tai nėra būdas sumažinti kainas ir tai nėra būdas padėti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Tai yra tik tai būdas iš biudžeto lėšų, mokesčių mokėtojų pinigais padėti smulkioms įmonėms mažmeninės prekybos sektoriuje. Pats ketinimas padėti įmonėms yra geras, bet tą būtų galima padaryti per mokestines galbūt lengvatas", – mano „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Šiuo metų talonų sistemą kuria Žemės ūkio ir Finansų ministerijos. Tikimąsi, kad konkretus modelis bus paruoštas dar šiais metais. Spėjama, kad maisto talonai-kuponai valstybei kainuotų dešimtis milijonų eurų.
