Kandidatai į parlamentą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) be interesų, turto ir pajamų deklaracijų privalo nurodyti, ar yra teisti už nusikalstamą veiką.
Nenurodę ar nuslėpę savo teistumą kandidatai į Seimo narius braukiami iš Seimo rinkimų sąrašų. Tokių, kaip skelbė VRK, šiemet buvo devyni.
VRK skaičiuoja, kad iš 1415 kol kas 41 kandidatas į Seimą yra teistas. Šis skaičius gali kisti, mat komisija vis dar renka informacija apie kandidatus, kurie galėjo būti nuteisti užsienio valstybėse. Jei užsienyje padarys nusikaltimas laikomas lengvu ar apysunkiu, kandidatas to savo anketoje nurodyti neprivalo.
Teismo sprendimą gerbia
Lietuvos liaudies partijos kandidatas į Seimo narius Verkių vienmandatėje apygardoje, parlamentaras Audrius Nakas savo anketoje nurodo 2003 m. nuteistas už pasikėsinimą įsigyti narkotinių medžiagų, teismas jam skyrė 2050 Lt baudą. Tuo metu A. Nakas buvo Didžiojo Vilniaus teatro meno vadovas ir dėl minėto įvykio neteko darbo.
Portalo tv3.lt kalbintas parlamentaras pažymėjo, kad teismo sprendimą gerbia ir pripažįsta savo kaltę.
„Teisme aš prisiėmiau visą atsakomybę, visą kaltę, stipriai gailėjausi. [...] Teismo sprendimas yra toks, koks yra ir jį reikia gerbti bei pasidaryti išvadą“, – kalbėjo A. Nakas, pridurdamas, kad detalių apie pasikėsinimą įsigyti narkotines medžiagas prisiminti nenori.
„Manau, kad kiekviena detalė rinkėjams yra labai svarbi. Matote, aš jau esu Seime, tai nežinau, ką rinkėjas galvoja. Rinkėjas turi žinoti, už ką teistas žmogus, ką padarė, ar klaidą padarė, ar tyčia, kokio dydžio nusikaltimas“, – aiškino politikas, paklaustas, ar rinkėjams yra svarbu tai, kad jis yra teistas.
Žmogų sužalojo avarijos metu
Fabijoniškių vienmandatėje apygaroje į parlamentą kandidatuojančio partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo, Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio patarėjo Ryčio Jankausko anketoje aptinkamte informaciją, kad jis 2008 m. Lenkijoje yra pripažintas kaltu dėl sunkaus kūno sužalojimo.
Portalui tv3.lt R. Jankauskas teigė nepadaręs jokio kriminalo ir kad tai buvo, kandidato į Seimo narius teigimu, liūdnas gyvenimo posūkis.
„Prieš 11 metų aš studijavau Vokietijoje ir gįžinėjau iš Berlyno. Neturėjau dar vairavimo įgūdžių, keliai tuo metu Lenkijoje buvo ne tokie kaip dabar, buvo labai siauri keliai, aš pradėjau lenkimą ir nespėjau grįžti į savo eismo juostą.
Dėl vairavimo patirties stokos susidūriau su priešpriešais važiuojančiu automobiliu. Tas žmogus patyrė sužalojimus, tai gavosi taip, kad aš sužalojau kitą vairuotoją ir pats susižalojau. Nebuvau girtas, turėjau visus dokumentus. Kadangi žmogus paleido 10 dienų ligoninėje, tai mane teismas nuteisė už sunkų kūno sužalojimą“, – kalbėjo „tvarkiečių“ atstovas.
„Aš vyriškai už tai atstovėjau, mane nuteisė, atlyginau žalą tam vairuotojui, gailėjausi, nes buvau jaunas ir nepatyręs vairuotojas. Tai man buvo didelis smūgis“, – pripažino R. Jankauskas, pridurdamas, kad šią istoriją palieka įvertinti patiems rinkėjams.
Už grotų norėjo pasodinti 14-kai metų
Tomas Ambrazas – dar vienas kandidatas į Seimą, kurio praeitį „puošia“ teistumas. Save išsikėlęs nepartinis kandidatas į parlamentarus Žirmūnų vienmandatėje apygardoje 2016 m. išgirdo apkaltinamąjį teismo nuosprendį dėl narkotinių medžiagų laikymo.
T. Ambrazas į teismą buvo paduotas du kartus. Pirmą kartą prokurorai dėl narkotinių medžiagų disponavimo vyrą norėjo įkalinti 14 metų, tačiau T. Ambrazas buvo išteisintas. Jo namuose rastas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų. Vėliau teismų maratonas tęsėsi: apylinkės teismas vyrui skyrė 10 metų nelaisvės, apskundus šį sprendimą, bausmė pakeista į piniginę baudą, galiausiaisi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas T. Ambrazui skyrė beveik 1000 eurų baudą.
Kandidatas į Seimo narius portalui tv3.lt teigė iki šiol nesutinkantis su teismo sprendimu ir jaučiasi nekaltas.
„Kalbėti apie mūsų teisingumo sistemą, kai prokuroras prašo 14 metų nelaisvės ir vėliau teismas išteisina, o kitas teismas nuteisia 1000 eurų bauda, yra sudėtinga. Kaip gali prokuroras prašyti 14 metų? Kur logika?“, – stebėjosi T. Ambrazas.
Pašnekovas teigė, kad rinkėjai jo teistumu nesižavi, tačiau šis biografijos faktą esą vyrui kovoti dėl vietos Seime netrukdo.
„Tam rinkėjui, kuris domisi, už ką balsuoti ir ką rinkti, ta detalė yra svarbi. Bet, kiek aš susidūriau su rinkėjais, važinėdamas po Žirmūnų apygardą, rinkėjams daug svarbesnė detalė yra ne teistumas, o tai, kad aš esu nepartinis. [...] Dažniau išgirstu pasakymus, kad „mes žinome, kad Jūs teistas už narkotikus, bet iš Jūsų tikimės daugiau nes Jūs esate nepartinis kandidatas“. Tai mane džiugina“, – tikino T. Ambrazas.
Į įstatymus nusispjovė ir didžiųjų partijų atstovai
Analizuojant kandidatų į Seimą anketas, galima pastebėti, kad teistų asmenų už vienokias ar kitokias nusikalstamas veikas galime aptikti kone kiekvienoje politinėje jėgoje.
Ne išimtis ir šiuo metu valdančiajai koalicijai vadovaujantys socialdemokratai. Sostinės vicemeras, kandidatuojantis į Seimą Fabijoniškių vienmandatėje apygardoje Gintautas Paluckas 2012 m. pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo vadinamojoje „žiurkių byloje“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo socdemas buvo išteisintas ir paliko galioti Vilniaus miesto aplylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius pripažintas kaltas dėl neskaidraus viešojo pirkimo dėl dezinfekcinių priemonių įsigijimo. Pirmos instancijos teismas G. Paluckui skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams. Be to, nuspręsta, kad socdemas turės atlyginti 57 tūkst. Lt žalą Vilniaus miesto savivaldybei.
Ne paslaptis, kad vienas Darbo partijos lyderių, kandidatas į Seimo narius Vytautas Gapšys yra taip pat nuteistas už nusikalstamą veiką. Garsiojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje Šeškinės vienmandatėje apygardoje į Seimą kandidatuojantis politikas pripažintas kaltu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Tiesa, šią bylą dar nagrinės Lietuvos Aukšiausiasis Teismas.
Kitas Darbo partijos kandidatas Vidmantas Maželis 2006 m. Kauno rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl papirkimo.
Nuo viešosios tvarkos pažeidimų iki akcizinių prekių gabenimo
Kovą su korupcija skelbiančios Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) kandidatas į parlamentą vienmandatėje Fabijoniškių apygardoje Alfonsas Butė 2008 m. Vilniuje teismo pripažintas kaltu dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdė automobilyje važiavusios keleivės sveikatą.
Partijos „Drąsos kelias“ sąrašo 2-ą vietą užimanti ir Garliavo vienmandatėje apygardoje į Seimą kandidatuojani garsiosios pedofilijos istorijos herojės, šiuo metu užsienyje nuo Lietuvos besislapstančios Neringos Venckienės teta Audronė Skučienė 2014 m. Alytaus rajono teismo yra pripažinta kalta dėl trukdymo antstolės veiklai garsiojo šturmo dėl Drąsiaus Kedžio dukros metu. A. Skučienei teismas skyrė beveik 6000 Lt baudą.
Teistumą randame ir partijos „Drąsos kelias“ kandidato į Seimą Alytaus vienmandatėje apygardoje Raimundo Čiegio anketoje. Jis Kauno miesto apylinkės teisme 2008 m. buvo nuteistas už aplaidų apskaitos tvarkymą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato į Seimą Arūno Glavicko anketoje nurodoma, kad 2004 m. Lenkijoje jis buvo teisiamas už akcizinių prekių gabenimą.
S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijos „Prieš korupciją ir skurdą“ (partija „Jaunoji Lietuva“, Tautininkų sąjunga) kandidatas į Seimą Saulės vienmandatėje apygardoje Redas Jablonskis buvo teistas ne kartą. 2011 m. Šiaulių miesto apylinkės teismas vyrą pripažino kaltu dėl neteisėtų veiksmų su turtu, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės apribojimas, ir dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su laukinės augmenijos disponavimu.
Tos pačios koalicijos kandidatas į parlamentą Vytautas Stepas 2012 m. teistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo V. Stepas kaltu pripažintas ir 2013 m.
Romas Sadauskas, kandidatuojantis į Seimą Liberalų sąjūdžio gretose, 2007 m. buvo teistas už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą.
Buvęs Vilniaus meras, kandidatas į Seimą, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderis Artūras Zuokas 2008 m. Vilniaus apygardos teismo pripažintas kaltu garsiojoje „Rubicon“ byloje dėl tuometinio Vilniaus miesto tarybos nario Vilmanto Drėmos papirkimo. 2009 m. Vilniaus miesto apylinkės teismas A. Zuoko teistumą panaikino.
A. Zuoko bendražygis, kandidatas į Seimą Rimantas Radžius 2014 m. pripažintas kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.
