Beje, tiesa į dienos šviesą išlindo tik po kelių mėnesių, kai pats žudikas atėjo į policijos komisariatą ir prisipažino Širvintų rajone nužudęs savo tuometinę 42-jų sugyventinę.
Pareigūnams žudikas net parodė, kur užkasė savo aukos kūną, ten pat šalia namo esančiame sode.
Augo vaikų namuose
Nuo pat gimimo Virginijus nepatyrė tėvų meilės. Jis buvo paliktas gimdymo namuose. Galiausiai jis įsikūrė vaikų globos namuose, kur baigė aštuonias klases. Apie savo tėvus jam sužinoti nieko nepavyko.
Tiesa, vėliau jis išsiaiškino, kad turi penkis brolius. Vyriausiasis jų tuomet atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, o kitų brolių rasti taip ir nepavyko. Nors, kaip pasakojo pats, per daug artimųjų jis ir neieškojęs.
Galiausiai Virginijus įsidarbino statybose, kaip našlaičiui jam buvo skirtas vieno kambario butas bendrabutyje. Ir kai jau atrodė, kad nuo vaikystės skriaustas jaunas vyras įsikibs į gyvenimą, viską pradėjo griauti besaikis potraukis alkoholiui.
Išgertuvės prasidėdavo dar statybose, o vėliau kompanija klajodavo po landynes. Vieną dieną taip Virginijus susipažino su 18 metų už jį vyresne gyvanašle. Taip krito vienas kitam į akį, kad pardavė savo butus ir nusipirko nedidelį namuką Širvintų rajone.
Alkoholio taip ir neatsisakiusi pora pinigų prisidurdavo uždarbiaudami tai vienur, tai kitur.
Užmušė vienu smūgiu
Konfliktas tarp poros kilo, kai moteris po „gastrolių“ namo grįžo prabėgus net trims savaitėms. Ji tikino visą laiką grybavusi, o uždirbtus pinigus išleidusi odekolonui. Nors Virginijus įsiuto, bet jo įniršį malšino ant stalo pastatytas pilstuko butelis.
Bet tada sugyventinė pradėjo priekaištauti, kur dingo auginamos vištos ir triušiai. Įkaušusi moteris neatlyžo ir pradėjo koneveikti vyrą. Šis griebęs šalia gulėjusią elektrinę dviejų vietų viryklę, iš visų jėgų smogė moteriai per galvą.
Šis smūgis buvo lemtingas. Nors išorinių sužalojimų nebuvo matyti ir kraujas nebėgo, bet po kelių sekundžių moteris mirė.
Užkasęs lavoną, pabėgo
Nors ir buvo labai girtas, Virginijus suprato, kad užmušė žmogų. Tad nusprendė šios lavoną paslėpti nuošaliame sodo kampelyje. Jis ketino įkelti jos kūną į dėžė, bet nerado tinkamo dydžio.
Tad pasiėmęs kastuvą, nutempė nužudytosios lavoną į tamsą, pro kieme tyvuliuojančią kūdrą. Iškasė duobę, įvertė kūną ir užkasė. Dar planavo sukalti medinį kryželį, bet išgėręs, užsnūdo.
Ryte prabudęs vyras neprisiminė ką padaręs. Tik išvydus žemėtą kastuvą jam pamažu pradėjo sugrįžti atmintis. Suvokęs, kad nusikaltimo liudininkų nėra, jis nusprendė bėgti.
Auka „aplankydavo“ košmaruose
Taip Virginijus vėl atsidūrė Vilniuje. Vertėsi atsitiktiniais darbais, o gyveno tai pas draugus, tai gatvėje.
Bet galiausiai jį pradėjo kankinti sąžinės priekaištai. O naktimis, kaip pasakojo jis pats, sapnuotis iš kapo duobės šliaužianti ir keršto reikalaujanti auka.
Iš pradžių dar sąžinės graužatį nuslopindavo alkoholis, bet vėliau sapnai kartodavosi net ir Virginijui būnant visiškai girtam. Prislėgtas vyras galiausiai pravėrė policijos komisariato duris ir prisipažino dėl žmogžudystės.
