Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas (vardas pakeistas – aut. past.) pasakoja susidūręs su neeiline situacija. Nuvežęs močiutę į slaugos ir globos namus vyras sužinojo, kad močiutė niekam nežinant netrukus buvo perkelta gyventi į kitą įstaigą, o savo butą nežinia kaip perrašė įstaigos akcininkei.
Jonas dėl to ketina kreiptis į teismą, o globos namai atkerta, kad jei bylinėsis, tai dėl šmeižto.
Teigia, kad močiutė perrašė butą globos namams
Skaitytojas Jonas pasakoja nuo pat mažų dienų gyvenęs močiutės bute su močiute ir su tėvu. Tėvas esą girtuokliavo, tad močiutė buvo Jono ramstis.
Suaugęs Jonas pradėjo dirbti užsienyje. Kartas nuo karto grįždavęs į tėvynę jis apsistodavo močiutės bute. Tačiau netikėtai močiutę ištiko insultas, ji gyventi buvo perkelta į globos ir slaugos namus, mat sunkiai orientavosi aplinkoje bei menkai atpažino žmones.
Kartą grįžęs į Lietuvą Jonas pamatė, kad jo močiutės butas yra suniokotas. Vyras pasakoja, kad į butą investavo, išmokėjo susikaupusias skolas, butą suremontavo ir nusprendė į jį keltis gyventi su drauge.
„Pažįstamas padėjo sutvarkyti butą nuo nulio, elektrą, santechniką, vonią – pilnai nuo nulio atkėlė viską“, – tv3.lt pasakoja Jonas.
Su sveikatos problemomis susidūrusi močiutė nusprendė parašyti testamentą. Jame numatė, kad butas po jos mirties atiteks anūkui Jonui.
Močiutei Jonas surado naujus globos namus. Tačiau iš jų Jonui nežinant močiutė po kurio laiko persikraustė į Kretingoje esančius Pajūrio senelių namus. Netrukus Jonas sužinojo, kad butą, kuris po močiutės mirties pagal testamentą turėjo atitekti jam, močiutė perrašė senelių namų direktorės dukrai.
„Ateinu, spynos pakeistos. Rūbai, mano buitinė technika, remontai, televizorius, šaldytuvas, skalbimo mašina – pilnai gyventi tinkamas butas, naudojamas. Šakutės, šaukštai, peiliai, apatiniai mano, ateinu, spyna pakeista“, – prisimena Jonas.
Jonas sako, kad įstaigos direktorė su artimaisiais nesikalba, nesutinka suteikti informacijos apie močiutę. Jonas teigia, kad jo močiutę globos namų direktorė į savo vadovaujamą įstaigą persikėlė artimųjų apie tai neinformavusi.
„Nuvažiavo, pati pasiėmė iš slaugos namų, sau persirašė ir sako – už tai, kad aš ją prižiūriu“, – sako Jonas.
„Nuvažiavau pas močiutę, sakau, močiute, jūs perrašėte butą? Sakau, mus į gatvę išmetė. Sako, nieko aš neperrašiau, butas tau, Jonai. Ji net neprisimena nieko“, – piktinasi Jonas.
Vyras teigia, kad globos namai jam nebeleidžia matytis su močiute. Dėl susiklosčiusios situacijos Jonas ketina kreiptis į teismą.
Senelių namai: dėl buto yra rentos sutartis
Portalas tv3.lt susisiekė su Pajūrio senelių namų vadove Algina Račkauskiene. Ji pasakoja kitą istorijos pusę. Įstaigos vadovė sako, kad Jono močiutę iš globos namų, kur ji anksčiau gyveno, pas save gyventi pasiėmė todėl, nes prieš tai buvę globos namai nebesutiko močiutės apgyvendinti.
Už močiutę esą ten nebuvo mokama. Kartu su ja Pajūrio senelių namai perėmė globoti dar vieną senolį.
A. Račkauskienė pasakoja, kad pusantrų metų ieškojo senjorės artimųjų, tačiau susisiekti pavyko tik su dviem jos seserimis, o vėliau su sūnumu (Jono tėčiu). Su Jonu senelių namams, jos teigimu, susisiekti iš karto nepavyko.
Netrukus, kaip sako A. Račkauskienė, senelių namai pradėjo gauti antstolių pranešimus, kad senjorės butas yra areštuojamas, mat ji turi daug susikaupusių skolų.
„Mes sumokėjome visas skolas, mums antstoliai, pasitarėme su teisininkais, patarė, ką daryti. <…> Mes nepersirašėme, kad būtume pasirašę dovanojimo (sutartį – aut. past.), ji mums butą palieka po mirties. Tai yra renta, klausiau antstolių, kaip teisiškai elgtis. <…>
Jei būtume norėję butą persirašyti sau, mes iš karto galėjome tą pačią dieną. Pusantrų metų ieškojau artimųjų, kol nepradėjo į senelių namus eiti laiškai ir mums pasakė, kad ji nebegaus pensijos, kadangi bus nuskaičiuota antstoliams“, – tv3.lt sako A. Račkauskienė.
Iš pradžių, kaip sako A. Račkauskienė, butas buvo užrašytas jai, tačiau vėliau buvo perrašytas įstaigos akcininkei, tai yra, jos dukrai Sonatai Račkauskaitei.
„Tai gali būti kaip noras pasisavinti turtą. Kas aš, prie ko čia aš, aš tik darbuotoja. Dukra yra akcininkė, steigėja šios įmonės“, – sako A. Račkauskienė.
Praėjus pusantrų metų laikotarpiui, pasak įstaigos vadovės, buvo pakeistos buto spynos.
„Kai pakeitė spynas, atsirado anūkas. Mes su juo gražiai bendravome, bet jis mums drasko akis. Jis ją terorizuoja, ji jo be galo bijo“, – sako A. Račkauskienė ir priduria, kad po kiekvieno anūko vizito močiutei suprastėja sveikata.
Ne kartą atvykusiam anūkui kvietė policiją
Jonas kaltina senelių namus, kad įstaiga neleidžia jam matytis su močiute. A. Račkauskienė atkerta, kad močiutės aplankyti atvykusiam anūkui ir jo merginai yra ne kartą kvietusi policiją. Atėjęs anūkas su drauge, jos teigimu, elgdavosi itin nemandagiai, triukšmavo ir trikdė kitų įstaigoje gyvenančių senjorų ramybę.
„Anūkas tegu ateina, tegu lanko, bet jai policija pasakė, kad ji yra niekas. Ji nebendrauja, ji tik šaukia. Kas neleidžia jiems lankyti? Tik sakau nešūkaukite, neintriguokite. Kai jie išeina, ji visada po lašeline“, – sako A. Račkauskienė.
A. Račkauskienė sako, kad kreipėsi į policiją dėl šmeižto. Kol kas įstaiga dar nežino, ar kreipsis į teismą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė patvirtina, kad policija yra vykusi į Kretingos Pajūrio senelių namus.
„Kretingos r. PK komisariato atstovai nurodė, jog globos namų atstovai skambindami trumpuoju pagalbos telefonu yra kvietę policijos pareigūnus, tačiau pareigūnams atvykus asmuo, dėl kurio kviesta policija, jau būdavo pasišalinęs“, – tv3.lt komentuoja A. Grauslienė.
Policijos atstovė teigia, jokių tyrimų šiuo metu nėra pradėta.
Praverstų aiškus reglamentavimas
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas sako, kad situaciją vertinti reikia iš dviejų pusių. Jei butą senolė senelių namų akcininkei perrašė nepatirdama jokio spaudimo, savo turtą moteris, juridiškai žiūrint, gali dovanoti kam nori.
Slaugos ir globos namų praktikoje būna atvejų, kai senoliai perduoda savo turtą įstaigai su sąlyga, kad jiems teikiamų paslaugų mokesčiai bus nuskaičiuoti iš turto vertės sumos.
Jei, pavyzdžiui, yra senolis, kuris neturi jokių artimųjų, jo pensijos nepakanka apmokėti gaunamoms paslaugoms, pasak V. Bagdono, atrodytų logiška, jei jis savo turtą dovanotų globos namams ir už tai gautų paslaugas.
Tačiau ir čia kiltų klausimų. Kaip sako V. Bagdonas, visad lieka rizika būti apkaltintam globotinio artimųjų, jei tokie atsirastų po senolio mirties, taip pat gali nesutapti dovanojamo turto ir gaunamų paslaugų vertė. Žiūrint iš etinės pusės, taip elgtis asociacija nerekomenduoja.
„Ekonomiškai ne visai pagrįsta. Jei žmogus ateina manydamas, kad 20 metų gyvens, mokės po tūkstantį eurų per mėnesį globos namams, niekas negali žinoti, kiek jis ten gyvens. Jei padovanoja butą atėjęs gyventi, o pasirodo, kad žmogus išgyvena pusę metų, išeina, kad už savo pusę metų sumokėjo visą butą“, – tv3.lt komentuoja V. Bagdonas.
Pasak jo, dabar kiekvieni privatūs globos namai gali nustatyti savo tvarką, tad praverstų aiškus teisinis šios tvarkos reglamentavimas valstybės lygmeniu.
„Manau, kad ne visai teisinga žmogaus atžvilgiu paimti jo turtą. Susitarimai rentos pagrindu užsienyje gana plačiai taikomi, bet pas mus yra problema. Trūktų aiškesnio reglamentavimo. Teisės aktuose galėtų būti numatyti etikos principai ar rekomendacijos“, – sako V. Bagdonas.
V. Bagdono nuomone, turėtų būti nurodyta, kada globotinio turto dovanojimo atvejai galėtų būti galimi.
„Vienareikšmiškai pasakyti negalima, nes nėra aiškau reglamentavimo, rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis ir kokia etika iš globos namų pusės turėtų būti taikoma, mes todėl vengiame ir nerekomenduojame. Mūsų nariai to nepraktikuoja. Čia reikėtų elgtis atsargiai“, – sako V. Bagdonas.
Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas nurodo, kad socialinis darbuotojas negali sudaryti su paslaugų gavėju jokių turtinių ir neturtinių sandorių.
