Pasak jo, LB neturi tikslių duomenų apie nukentėjusių gyventojų skaičių, tačiau mastas yra rekordinis – siunčiama tūkstančiai fiktyvių žinučių ir elektroninių laiškų.
„Tas skaičius vis auga. Tiek mes, tiek rinkos dalyviai deda visas pastangas, kad sustabdytų šiuos procesus, esant reikalui ir blokuoja sukčiavimui naudojamas sąskaitas, taip pat siekia sugrąžinti mokėjimų procese esančias lėšas“, – žurnalistams trečiadienį teigė LB valdybos narys.
„Iš tiesų, mastas yra rekordinis, kalbant apie tūkstančius atakų ir šimtus nukentėjusių“, – pridūrė jis.
S. Krėpštos teigimu, atakos gali tęstis iki gegužės vidurio.
„Ši finansinių sukčiavimų banga yra susijusi su artėjančiu pajamų deklaravimo terminu ir sukčiai tobulėja, jie stengiasi apsimesti Valstybine mokesčių inspekcija siųsdami žinutes ir taip siekdami išvilioti jautrius saugumo duomenis iš asmenų ir vėliau pasisavinti jų lėšas“, – sakė S. Krėpšta.
„Tikėtina, kad ši sukčiavimo ataka tęsis iki pat gegužės 1 dienos, ateinančias dienas, ir kelias savaites po to, nes, tikėtina, sukčiai toliau bandys apsimesti mokesčių inspekcija, siūlydami susigrąžinti lėšas už permokėtus mokesčius ar padaryti papildomas įmokas“, – pridūrė jis.
Pasak S. Krėpštos, pastarosiomis savaitėmis tokie sukčiai VMI vardu siunčia SMS žinutes su nuorodomis, kurios dėl telefonų programinės įrangos atsiduria tikrų anksčiau VMI siųstų pranešimų sraute.
LB valdybos narys nenurodė galimo atakų šaltinio ir organizatoriaus – pasak jo, tai galėtų nurodyti policija ar kitos institucijos. Be to, S. Krėpšta pažymėjo, kad bankai ir finansų įstaigos klientams nesiunčia nuorodų, per kurias prašoma pateikti jautrius duomenis.
„Jeigu gaunate nuorodą SMS žinute arba elektroniniu laišku, jos nespauskite. Labai didelė tikimybė, kad yra fiktyvi sukčių žinutė“, – teigė LB valdybos narys.
„Niekada nespauskite laiškuose ir kituose elektroniniuose formatuose gautų nuorodų, ir nedarykite to skubiai. (...) Jeigu kyla įtarimų, kad žinutė ar elektroninis laiškas nėra tikras, patikrinkite, prisijunkite prie oficialių portalų“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Pasak jo, finansiniai sukčiai pastaruoju metu apsimeta ne tik šalies institucijomis ar įstaigomis, bet ir „Netflix“ ar kitomis įmonėmis. S. Krėpštos teigimu, finansų įstaigos pastaruoju metu skiria nemažai resursų siekiant nustatyti finansinius sukčius ir blokuoti sukčiavimui naudojamas sąskaitas.
LB duomenimis, šiemet sausį–kovą bankai iš gyventojų gavo daugiau nei 1 tūkst. kreipimųsi, iš jų 20 proc. buvo dėl sukčiavimo.
Tuo metu pernai, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 12 mln. eurų (2021 metais – 10 mln. eurų), o jiems buvo grąžinta apie 5 mln. eurų.
