Jau ne pirmus metus Lietuvoje kyla tėvų nepasitenkinimas dėl to, jog tėvai, norėdami savo atžalą leisti į vaikų darželį privalo laukti eilėse kartais daugiau nei metus. Ypač vietų trūkumo darželiuose problema aktuali didžiuosiuose miestuose, kur į vieną laisvą vietą pretenduoja net keliolika vaikų. Tėvai skundžiasi, jog šių įstaigų vadovų širdis dažnai „suminkština“ pakiša, tad nenorintieji laukti eilėse turi suskubti laiku papurtyti piniginę.
Švietimo ir mokslso ministerija, ieškodama šios problemos sprendimo, kaip vieną iš galimų variantų siūlo krepšelių principo įteisinimą. Įvedus krepšelių sistemą, pinigai į ugdymo įstaigą „ateitų paskui vaiką“. Idėjos iniciatorių teigimu, tokia sistema skatins švietimo įstaigas pasitempti, atsiras didesnė paslaugų pasiūla ir savotiška konkurencija dėl paslaugų kokybės tarp veikiančių darželių.
Tikimasi, kad tokios tvarkos įdiegimas padidins vaikų iš nepasiturinčių šeimų ugdymo galimybes. Krepšelį turintis vaikas galės lankyti ne tik valstybinį, bet ir rinktis privatų darželį, taip pat bus svarstoma, ar į ugdymo krepšelį galės pretenduoti vaikas, kuriuo rūpinasi auklė.
Krepšelių įvedimui ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme pritarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios teigimu, lėšų skirstymas krepšelio principu padės optimaliau spręsti ugdymo įstaigų stygiaus problemą.
Planuojama, kad „darželinuko“ krepšelį sudarys 2555 litai, o jų paskirstymas ir panaudojimas bus vykdomas pagal analogišką tvarką kaip ir mokinio krepšelių.
Europos Sąjungos šalyse nėra vieningos nuomonės, ar leisti tėvams patiems rinktis vaiko ugdymo įstaigą, tad ir vaikų darželių problema sprendžiama įvairiai.
