Deja, pasak specialistų, tai ne komunikacijos žmonių ir analitikų kaltė, o aukščiausių valdžios atstovų problema. Kai nesusikalbama tarpusavyje, nekalbama ir viešai.
Viską darome paskutinę minutę
Politologė Jūratė Novagrodckienė sako, kad Lietuvoje problemos yra sprendžiamos ad hock. Mes esame nuolatos neapsiruošę vienai ar kitai problemai, ar tai būtų Covid pandemija ar nelegalių migrantų antplūdis. Tas pats, pasak politologės, buvo su kalio trąšomis iš Baltarusijos ar dabar su sankcijų taikymų plieno tranzitui iš Rusijos į Kaliningradą.
„Ir šiuo atveju, ir kitais, Rusijos propagandai į rankos buvo įteikiamas ginklas. Nes tai iškart „pagaunama“ ir išnaudojama. Savo visuomenei rusai ištransliuoja, kokia Lietuva nedraugišką, ji pati eskaluoja, didina įtampą ir iššaukia nuolatinį priešiškumą. Daroma meškos paslauga mūsų kaimynėms“, – sakė ji, pridūrusi, kad matosi analizės ir noro pažvelgti truputį plačiau, stoka.
„Matosi ministrės pirmininkės negebėjimas kontroliuoti savo ministrų. Dalis ministrų veikia lyg ir atskirai, savarankiškai. Jei kiekvienas išties būtų atsakingas už savo sritį ir iškart trimituotų apie galimas rizikas, praneštų, kur kyla potencialūs pavojai.
Man senokai kyla klausimas, kaip dirba premjerės patarėjai, ministerijų analitikai. Gali būti, kad informacija ir yra teikiama, bet ja nesinaudojama, neišgirstama. <...> Reikia suprasti, įtampa didžiulė, problemos griūva viena ant kitos. Krūvos įvykių aplink, krūvis tikrai didelis, bet tas nereagavimas laiku išties piktina“, – kalbėjo politologė.
Anot jos, niekaip nepasimokoma iš savo klaidų, kurių pridaryta begalės. Matyt, vyriausybei ir ministerijoms reikia naujų, akylesnių žmonių, geresnių komunikatorių. „Tai labai sudėtinga, nes Vyriausybė ir prezidentūra, kitos institucijos turėtų dirbti, kaip komanda, o taip nėra. Žiūrint iš šono neatrodo, kad tarkime Vyriausybė yra susitelkusi. <...> Prezidentūra taip pat galėjo prisidėti, dabar dalis patarėjų prezidentūroje pasikeitė ir tai matosi, bet kita dalis liko tokie pat, trūksta tų, kurie greitai informuotų apie problemas. Prezidentas visą laiką būdavo neparuoštas, to trūksta ir dabar“, – sakė politologė.
Klasikinės klaidos, kurias kartojame
Propagandos ir komunikacijos specialistas Nerijus Maliukevičius sako, kad tai, kad nutiko su Lietuvos komunikacija Kaliningrado krizės metu – vadovėlinė strateginės komunikacijos klaida.
„Pagrindinis principas yra, kas turi iniciatyvą ir kas dominuoja informacinėje erdvėje. Tai šiuo atveju Rusija turėjo iniciatyvą ir dominavo savo pasakojimu. Iniciatyva pasireiškė tuo, kad jie pirmi išėjo į viešumą su Alichanovo įrašu ir ištransliuotų Lietuvos Geležinkelių raštu, kuris buvo išsiųstas Kaliningrado gubernatoriui. Nuo pat pradžių jų naratyvas buvo apie „Kaliningrado blokadą“.
Ta „blokada“ tapo centrine tema visos žiniasklaidos pranešimuose. Viskas buvo sudėliota tuo banaliu, bet efektyviu principu: žinutė ištransliuota prieš savaitgalį į darbo pabaigą, taip dažnai ir daroma siekiant informacinės iniciatyvos. Pasivyti su savo žinute, paaiškinimais, patikslinamais visada sunkiau, juolab tą savaitgalį, kai žinia pasklido po tarptautinę žiniasklaidą“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Visgi, pasak jo, pagrindinė žinia ta, kad mes Lietuvoje nutarėme nepateikti savo pasakojimo prieš tai, o tikėjomės, kad viskas praeis tyliai. Taip, deja, nebūna. „Tai krizė, tuo pat metu, kai oponentas tikslingai siekia dominuoti. <...> Lengviausia po to viską suversti strateginės komunikacijos analitikams ir ekspertams. Bet viskas susiveda į šiuolaikinė politinę lyderystę, suvokimą, kaip šiuolaikinėje politinėje aplinkoje svarbu komunikuoti turint bendrą atskaitos tašką.
Tai politinės valios klausimas, nes ne stratkomo specialistai pasakys valstybės vadovams, kad jie turi turėti iniciatyvą ir lyderiauti, viešojoje erdvėje rodyti savo politinę vienybę. Atrodytų tai klasikinė strateginės komunikacijos problema, bet kita klasika yra, jog visada manoma, kad kalti kažkokie specialistai. Ne, tai politinės valios klausimas, poreikis būti įvykių centre“, – sakė specialistas.
Anot jo, čia valstybinės reikmės dalykai vyksta, valstybės saugumo klausimai sprendžiami, todėl valstybės vadovai turėjo apsitarti iš anksto, numatyti, kas, ką ir kada kalba, veikia dėl bendro tikslo.
„Čia toli gražu ne vieno žmogaus klausimas, reikia kolektyvinio veikimo, derinti politines darbotvarkes. Ką mes matėme sąlygines ramybės būsenoje, visas tas problemas tarp vadovų, nesusikalbėjimus, įtampas, tai tas labai skausmingai pasireiškė krizių laiku. Deja taip yra“, – sakė N. Maliukevičius.
Laikas sunkus, todėl susitarti būtina
O štai politikos apžvalgininkas Andžejus Pukšto sako, kad nereikia skubėti rašyti blogo pažymio už politinę komunikaciją, nes laikai dabar sunkūs ir daryti darbus gerai, taip pat sunku.
„Dabar labai įtemptas laikas ir tie iššūkiai, su kuriais dabar susiduriame, mums buvo žinomi teoriškai, o štai praktiškai nebuvome susidūrę. Lietuvos užsienio politika susipina su Europos bendrąja saugumo politika, nuostatomis.
Manau, kad dar mums mažoka raumenų ir europinių patirčių, nevertinčiau labai žemais pažymiais komunikacijos mūsų ir kitų veiksmų, nes tikrai sudėtingas laikas. Taip pat, kaip buvo su pandemija, nes išties kritiškai vertinti galime tą laiką tik dabar, kai praėjo porą metų jau. <...> Bet kai reikia daryti čia ir dabar, tai reikia ir atsparumo, kantrybės. Yra daug žmogiškų savybių, neužtenka patirties. Reikia gebėti greit orientuotis, galvoti, priimti sprendimus, nepasimesti“, – svarstė A. Pukšto.
Pasak jo, dalį nesėkmių lėmė disonansas tarp prezidentūros ir Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos.
„Aš čia matyčiau tam tikrą rezervą, kad visgi šalies vadovai tokiu metu turėtų ypatingai darniai dirbti. Ambicijas ir nuoskaudas reikia pamiršti ir dirbti glaudžiai, tai liečia visus. <...> Čia dar yra rezervo veikti. Reikia susitarimo, kas ką transliuoja, pasidalyti pareigas. Čia tikrai yra kur tobulėti“, – sakė politikos apžvalgininkas.
