Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po Vladimiro Putino sprendimo siųsti karius į Ukrainą, didėjant kariniams nuostoliams ir Rusijai susiduriant su precedento neturinčia tarptautine izoliacija, nedidelis, bet augantis aukšto rango Kremliaus atstovų ratas tyliai abejoja jo sprendimu pradėti karą.
Valdžios viršūnėje esančių kritikų gretos išlieka ribotos, išsibarsčiusios po aukšto lygio postus vyriausybėje ir valstybės valdomame versle. Dešimt žmonių, tiesiogiai žinančių situaciją, mano, kad invazija buvo katastrofiška klaida, kuri sugrąžins šalį į praeitį. Niekas nenorėjo atskleisti savo tapatybės, pernelyg bijodami atpildo už komentavimą viešai.
Kol kas šie žmonės nemano, kad Rusijos prezidentas pakeis kursą, ir nemato jokios perspektyvos dėl problemų sprendimo šalies viduje. Vis labiau pasikliaudamas siaurėjančiu patarėjų ratu, V. Putinas atmetė kitų pareigūnų bandymus įspėti jį dėl žalojančių ekonominių ir politinių išlaidų, sakė jie.
Kai kurie teigė vis labiau pritariantys JAV žvalgybos pareigūnų išsakytai baimei, kad V. Putinas gali imtis riboto branduolinio ginklo panaudojimo, jei susidurs su nesėkme kampanijoje, kurią laiko savo istorine misija.
Be abejo, didelė dalis Rusijos elito palaiko V. Putino karą, nes daugelis žmonių viešai ir privačiai pripažįsta Kremliaus pasakojimą, kad konfliktas su Vakarais yra neišvengiamas ir kad ekonomika prisitaikys prie JAV ir jų sąjungininkių nustatytų sankcijų. Visuomenės parama išlieka stipri, nes pradinis sukrėtimas dėl sankcijų užleido vietą savotiškam siurrealistiniam Rusijos stabilumui.
Vis dėlto vis daugiau elito žmonių tiki, kad V. Putino įsipareigojimas tęsti invaziją pasmerks Rusiją ilgametei izoliacijai, dėl kurios jos ekonomika bus suluošinta, saugumas bus pažeistas, o pasaulinė įtaka bus sužlugdyta. Keletas verslo magnatų pareiškė, kad kvestionuoja Kremliaus strategiją, tačiau daugelis įtakingų žaidėjų pernelyg bijo susidorojimo, kad galėtų išsakyti savo susirūpinimą viešai.
Skeptikus nustebino JAV ir jų sąjungininkų reakcijos greitis ir apimtis. Vakarai įšaldė pusę centrinio banko rezervo, kuriame yra 640 mlrd. JAV dolerių. Užsienio bendrovės, atsisakiusios dešimtmečius trukusio investavimo, beveik per naktį nutraukė operacijas. O karinė parama Kyjivui nuolat didėja ir padeda stabdyti Rusijos veržimąsi į priekį.
Pasak situaciją žinančių žmonių, aukšti pareigūnai bandė prezidentui paaiškinti, kad ekonominis sankcijų poveikis bus pražūtingas ir sunaikins du dešimtmečius trukusį augimą bei aukštesnius gyvenimo standartus, kuriuos V. Putinas užtikrino savo valdymo metu.
V. Putinas atmetė perspėjimus sakydamas, kad nors Rusija mokės didžiulę kainą, Vakarai jam nepaliko kitos išeities, kaip tik kariauti. V. Putinas viešai teigia, kad „ekonominis Blitzkrieg“ žlugo ir ekonomika prisitaikys.
Prezidentas tebėra įsitikinęs, kad visuomenė jį palaiko, ir kad rusai yra pasirengę iškęsti viską dėl jo nacionalinės didybės vizijos. Dėl griežtos kapitalo kontrolės rublis susigrąžino didžiąją dalį pradinių nuostolių ir, nors infliacija išaugo, ekonomikos sutrikimas kol kas tebėra gana nedidelis.
V. Putinas yra pasiryžęs tęsti kovą, net kai Kremliui teko sumažinti savo ambicijas nuo greito šalies užvaldymo iki alinančios kovos dėl Donbaso regiono rytuose. Remiantis šiuo požiūriu, pasitenkinus mažesne Ukrainos dalimi, Rusija liktų beviltiškai pažeidžiama ir silpna JAV ir jų sąjungininkių akivaizdoje.
Pasak dviejų žmonių, per kelias savaites nuo invazijos pradžios V. Putino patarėjų ir kontaktų ratas – ribota šalininkų grupė, su kuria jis anksčiau reguliariai konsultavosi – dar labiau susiaurėjo. Sprendimą įsiveržti priėmė V. Putinas ir vos keli vanagai, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą ir Nikolajų Patruševą, Rusijos Saugumo Tarybos sekretorių, sakė šie žmonės.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti šį straipsnį. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį paskelbtame interviu nepateikė tiesioginio atsakymo į klausimą, ar Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje.
Kritikai nemato jokių ženklų, kad V. Putinas vis dar yra pasirengęs svarstyti, kaip sustabdyti invaziją, atsižvelgiant į patirtus nuostolius, arba padaryti rimtų nuolaidų, reikalingų paliauboms pasiekti. Atsižvelgiant į jo visišką dominavimą politinėje sistemoje, alternatyvios pažiūros egzistuoja tik privačiai.
Ribota informacija prisidėjo prie Kremliaus klaidingo apskaičiavimo pirmosiomis karo dienomis. Rusai tikėjosi didesnės Ukrainos karių ir pareigūnų paramos bei greitesnės karinės pažangos, sakė apie tai žinantys žmonės. Rusijos lyderis taip pat neįvertino savo kolegos iš Ukrainos, iš pradžių laikydamas jį silpnu.
Iki šiol nesėkmingoms taikos deryboms padėjęs milijardierius Romanas Abramovičius turėjo pasakyti V. Putinui, kad jo įsitikinimas, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, buvęs komikas ir aktorius, prasidėjus invazijai pabėgs iš šalies, yra neteisingas.
Pasak Rusijos saugumo tarnybų eksperto Andrejaus Soldatovo, pagrindinėje KGB įpėdinėje – Federalinėje saugumo tarnyboje – didėja nusivylimas dėl kol kas nesėkmingos invazijos. Kiti ten buvę žmonės tikėjosi, kad mūšiai truks ne ilgiau kaip kelias savaites, sakė su situacija susipažinę žmonės.
Iki šiol tik vienas aukštas pareigūnas viešai sukritikavo Kremlių dėl invazijos – Anatolijus Chubaisas, nepopuliarus dešimtojo dešimtmečio privatizacijų architektas ir Kremliaus klimato pasiuntinys. Jis paliko šalį, o V. Putinas pašalino jį iš pareigų.
Pasak žmonių, žinančių situaciją, kitiems, kurie siekė pasitraukti, įskaitant centrinio banko vadovę Elvirą Nabiulliną, buvo pasakyta, jog jie turi likti, kad padėtų valdyti ekonominį nuosmukį. Kai kurie žemesnio lygio pareigūnai paprašė būti perkelti į darbus, nesusijusius su politikos formavimu, sakė žmonės.
Aukšti pareigūnai pasmerkė tuos, kurie paliko šalį, ir pavadino juos „išdavikais“.
Kai kurie verslo magnatai, iš kurių buvo konfiskuotos jachtos ir nekilnojamasis turtas taikant JAV ir jų sąjungininkių sankcijas, kritikuoja karą, tačiau nemini V. Putino.
Metalų magnatas Olegas Deripaska kovo pabaigoje pavadino karą „beprotybe“, sakydamas, kad jis galėjo baigtis „prieš tris savaites pagrįstomis derybomis“. Jis perspėjo, kad kovos gali tęstis „dar kelerius metus“.
Kai kurie elito nariai dar griežčiau sukritikavo karą. Po to, kai Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas apgynė garsų televizijos laidų vedėją, kuris keletą dienų po invazijos paliko šalį, Ramzanas Kadyrovas, kurio kariai kovoja Ukrainoje, apkaltino jį nepakankamu patriotiškumu.
„V. Putinas sukūrė savo režimą daugiausia rinkdamas visuomenės paramą, o tai suteikė jam priemonių valdyti elitą, – sakė politikos konsultantė Tatjana Stanovaja. – Nėra vietos nesutarimams ar diskusijoms, visi turi tiesiog susitvarkyti ir vykdyti prezidento įsakymus, o tol, kol V. Putinas kontroliuos situaciją, žmonės seks paskui jį.“
