„Tai, kas vyksta šiandien, galima vaizdžiai apibūdinti, kaip tobulą audrą. Tobula audra turi dvi savybes. Pirma, kadangi audra, tai yra aukšto intensyvumo, o kiek žinome, audros nesitęsia ilgai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ministro teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl taip kyla elektros ir dujų kainos, yra ta, kad yra labai didelis skirtumas pasaulyje tarp energetinių išteklių paklausos ir pasiūlos.
Pasak jo, koronaviruso krizės metu energetinių resursų naudojimas gamyboje, pramonėje, paslaugose susitraukė, iš paskos susitraukė ir energetinių resursų gamyba.
„Pokovidiniam atsistatymui reikia labai daug energetikos. Gamyba ir paslaugos sparčiai juda į priekį, ypač Azijos rinkose, o energetinių išteklių nespėja iš paskos“, – sakė D. Kreivys.
Ministro teigimu, situacija dujų rinkoje iššaukė ir spartų dujų kainų augimą. Iš paskos dujoms, anot D. Kreivio, juda ir elektros kainų augimas. Ministro teigimu, elektros kainos kyla ir dėl dujų kainų, ir dėl apyvartinių taršos leidimų, ir dėl vėjo trūkumo.
„Susidarė visos sąlygos tobulai audrai, bet, kaip minėjau, tobula audra neturi ilgai tęstis“, – teigė D. Kreivys.
Visgi, anot ministro, jau matoma, kad ateities sandoriuose, pavyzdžiui, balandžio mėnesį dujų kainos yra dvigubai mažesnės, nei šiuo metu. Taip pat Norvegija Europos Sąjungai yra pasiūliusi gaminti daugiau dujų, į rinką vis stipriau įsilieja amerikiečių skalūninių dujų gamintojai.
„Dujų poreikis per artimiausią pusmetį turėtų susibalansuoti“, – žadėjo D. Kreivys.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renaldas Pocius teigė, kad galutiniai tarifai buitiniams vartotojams turi būti patvirtinti ne vėliau nei lapkričio 30 d.
R. Pociaus teigimu, gamtinių dujų kaina šiuo metu biržoje siekia apie 90 eurų už 1 megavatvalandę (MWh), o tai kiek mažesnė kaina, palyginus su pastarųjų savaičių kaina, kai kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas – 160 eurų už 1 MWh.
Pasak jo, jei valstybė nesiimtų veiksmų, kaina vartotojams kiltų net tris kartus, o tai ypač skaudžiai atsilieptų tiems gyventojams, kurie namus šildosi dujomis. Tačiau mažesnį kainų šoką vartotojams, anot VERT pirmininko, ir didesnį kainų stabilumą turėtų užtikrinti VERT ir Energetikos ministerijos ruošiami įstatymų pakeitimai.
Žmonėms dalins milijonus
Ministras papasakojo ir apie tai, kokias priemones Vyriausybė numačiusi, kad kainų augimo našta būtų lengvesnė gyventojams. Pirmiausia, socialiai pažeidžiamiausioms grupėms bus pakeliamos „grindys“, kad daugiau žmonių galėtų gauti pagalbą patekus į energetinį skurdą.
Energetikos ministerija yra pasiūliusi kainų augimo piką išdėstyti per ilgesnį laikotarpį – iki 7 metų. Ši idėja netrukus turėtų virsti įstatymų pakeitimais. Taip pat pusmečiui pratęstas terminas pasirinkti elektros tiekėją – ne iki šių metų gruodžio, o iki kitų metų liepos.
D. Kreivys pažymėjo, kad kitais metais apie 300 mln. eurų bus skiriama privačią energetiką skatinančioms priemonėms, iš kurių 164 mln. eurų atiteks energiją gaminantiems vartotojams, pavyzdžiui, saulės elektrinių, šilumos siurblių įsirengimui.
Dar 110 mln. eurų numatyta gyventojams, kurie nuspręs keisti katilus ir šildymo sistemas į našesnes ir efektyvesnes technologijas.
„Skaičiuojama, kad kas ketvirta šeima Lietuvoje turėtų gauti paramą“, – tikino ministras.
Ministras pažadėjo, kad didelis dėmesys bus skiriamas ir šilumos mazgų atnaujinimui bei jų priežiūrai.
Siūlė stabdyti elektros rinkos liberalizavimą
Valstiečių ir žaliųjų frakcijos Valius Ąžuolas teigė, kad Jungtinėje Karalystėje vienas po kito bankrutuoja nepriklausomi elektros tiekėjai, tad valstybė vis tiek turi perimti šių tiekėjų įsipareigojimus ir gyventojams tiekti elektrą.
„[Lietuvoje] žmonės yra prievarta verčiami pasirinkti elektros tiekėją, kurie, deja, yra brangesni. Europos Sąjunga mums to neliepia, Europos Sąjunga mums tik sako, kad sudarykite galimybę pasirinkti kitą tiekėją.
Be datų, be sankcijų, be kitų dalykų. Kaip manote, gal reikia ne atidėti šitą sprendimą kažkuriam laikui, o panaikinti visas sankcijas ir datas, iki kada reikia pasirinkti“, – siūlė V. Ąžuolas.
D. Kreivys pastebėjo, kad europinės direktyvos įpareigoja liberalizuoti elektros rinką, o Lietuva yra viena iš paskutinių šalių, kuri tai daro.
Ministras taip pat nesutiko, kad privatūs tiekėjai yra brangesni. Pasak jo, kadangi dažniausiai tiekėjai turi ilgalaikes sutartis, kainos netgi būna mažesnės, negu nustatytos kainų reguliatoriaus.
„Jeigu pažiūrėsime po pirmo liberalizavimo etapo, žmonės, kurie turi sutartis, jie moka žymiai mažiau, nei yra nustatyta reguliatoriaus, o ateityje kainos skirtumas bus dar ryškesnis.
Žiūrint iš tos perspektyvos, žmogaus galimybė rinktis tarp tiekėjų yra privalumas, ne minusas. Lygiai tą pačią situaciją turėjome telekomunikacijų rinkoje ir šiandien galime džiaugtis ne tik galimybe pasirinkti tiekėją, bet ir gausia paslaugų rinka ir žemomis kainomis“, – kalbėjo D. Kreivys.
