Aldona KUDZIENĖ
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro biuro administratorei-archyvarei Aldonai Pilvelienei vakarykštis rytas buvo kitoks negu ankstesni. Ji nesulaukė įprastinio Alytaus regioninio sąvartyno Eksploatacijos padalinio vadovės Rūtos Kupinienės (nuotr.) skambučio, neišgirdo smagaus jos pasisveikinimo, klausimo, ar visi sveiki. Ji kartu su broliu, jo žmona ir sūnumi žuvo autoavarijoje, važiuodama į mamos laidotuves Pasvalio rajone.
Pasigedo žvalaus rytinio pasisveikinimo
„Rūta mūsų įmonėje dirbo nuo 2007-ųjų. Kiekvieną rytą ji be penkių aštuntą man į biurą paskambindavo iš Takniškių sąvartyno ir paklausdavo, kaip mes jaučiamės, ar visi sveiki. Visada buvo geros nuotaikos, labai gražiai mokėjo išsiaiškinti kilusius nesusipratimus, buvo auksinio charakterio žmogus. Mums jos ilgai trūks.
Paskutinį kartą su Rūta matėmės jos žūties išvakarėse, kai su kolektyvu buvome nuvykę į mamos šarvones. Ji labai liūdėjo mamytės, norėjo, kad mes ilgiau pabūtume, prašė neskubėti. Kai susiruošėme atsisveikinti, mus visus dešimt apkabino, pabučiavo, kiekvienam palinkėjo gero kelio. Baisu, kad ji žuvo, mes taip su ja sutarėme“, – sunku suvaldyti jaudulį biuro administratorei-archyvarei A. Pilvelienei.
Centro direktoriaus pavaduotojas Romualdas Dimša sako, kad kai penktadienį atsisveikino su Rūta, jokios nuojautos apie artėjančią nelaimę nebuvo. Rūta atrodė susikaupusi, gedėjo mamos, kaip visuomet buvo atidi savo bendradarbiams. „Ji – labai pareiginga, užjaučianti, bendraujanti, visi tik gražiai apie ją atsiliepia. Mama pastaruoju metu sirgo, ir ji dėl to labai sielojosi“, – pasakoja R.Dimša.
Tragiška avarija Pasvalio rajone, magistralėje „Via Baltica“ netoli Talačkonių kaimo, įvyko šeštadienio rytą, kelios minutės po aštuntos valandos, siaučiant stipriai pūgai. R. Kupinienės brolio 53 metų Vytauto Galskio vairuojamu automobiliu „Audi B4“ į motinos 83 metų Valerijos Galskienės laidotuves, be sūnaus ir dukros, dar važiavo marti ir du suaugę vaikaičiai. Po baisios kaktomušos su, kaip manoma, į Alytų vykstančiu „Fiat Ducato“ gyva liko tik 23 metų Ieva Galskytė, sėdėjusi „Audi“ gale. Merginai lūžę šonkauliai, sumuštas veidas, galva, ji gydoma Panevėžio ligoninėje.
Pati vairuodavo labai atsargiai
„Rūtos mama gyveno Pasvalyje, dirbo pradinių klasių mokytoja. Po insulto prieš keletą metų ji apsigyveno pas mus Alytuje. Kai įsigijome namelį Merkinėje, ten persivežėme ir mamą. Dar vienas insultas ją pakirto lapkritį, po trijų savaičių ji mirė gydymo įstaigoje. Kadangi uošvė labai ilgėjosi savo Pasvalio, ten vyro kapas, tad nutarėme ten ją ir laidoti. Šeštadienio rytą 11 valandą Pasvalio kapinėse uošvė turėjo būti laidojama. Penktadienio vakarą seniai tėviškėje buvusią mano žmoną giminės ir draugai ragino pasilikti Pasvalyje, bet ji atsisakė, nes norėjo su brolio šeima aptarti laidotuvių reikalus ir išvyko nakvoti pas jį į Panevėžį.
Aš ryte su sūnumi ir marčia vykau į 9 valandą užsakytas mišias bažnyčioje. Netoli Pasvalio mačiau avariją, bet buvo nuoroda važiuoti apylanka, tad per pūgą neįžiūrėjome, kas ten įvykę. Nuojauta, kad kažkas negero atsitiko mano žmonai ir jos brolio šeimai, apėmė, kai mamos laidotuvėse jie nepasirodė“, – pasakoja sielvarto prislėgtas Albertas Kupinas.
Santuokoje juodu su Rūta pragyveno 31 metus, lapkričio 2 dieną metukai sukako vaikaitei, kurią darniai sutariantiems sutuoktiniams padovanojo vienturtis sūnus.
„Rūta su Albertu džiaugėsi gyvenimu Merkinėje. Rytais vyras vykdavo į darbą Druskininkuose, Rūta pasukdavo į kitą pusę, į Takniškius. Ji seniai vairavo automobilį, kelyje prie vairo buvo labai atsargi. Velionė tikrai buvo absoliuti geruolė, visada apsidžiaugdavo sutikusi pažįstamą žmogų, mokėjo jautriai ir pasisveikinti, ir atsisveikinti“, – kalbėjo alytiškė Genovaitė, kuri su Rūta pagal paskyrimą į Alytų iš Aukštaitijos atvyko 1978-aisiais.
R. Kupinienė šiandien vakare bus pašarvota laidojimo namuose „Skausmo užuovėja“. Artimieji numatę ją laidoti Alytuje.
