Tai yra šeimai didžiulė nelaimė. Vieni švenčia, kiti liūdi. Ko gero nė vienai šeimai nėra malonios kalėdos, kai turėjo su kažkuo artimu atsisveikinti. Juk niekas iš mūsų nežino, kur tyko mūsų mirtis ir mes patys nepasirenkame mirties datos. O mirtis nežiūri šventė mums ar ne. Ji tiesiog kiekvieną dieną išsiveda mūsų artimus žmonis. Galime kažką kaltinti, kad įvyko nelaimė, kad gal būt buvo galima jos išvengti. Bet jau vėlu, mes visi protingi būname po laiko. Ir net nesusimastome, kad iš tiesų galėjo būti jam toks skirtas likimas ir jis jo negalėjo išvengti. Kiekvienas mes gimdami atsinešame ir savo mirties datą ir savo likimus. Mūsų protas daugelį dalykų yra nepajėgus suprasti ir mes viską bandome paaiškiti savo menku protu. Juk yra mūsų Viešpats, kuris mus sukūrė ir jo protas yra nesulyginamas su mūsų. Todėl turime pranašus, kurie gali išpranašauti net tūkstančius metų į priekį kas įvyks. Jie tiesiog gali numatyti mūsų ateitį ir pasakyti net valstybių likimus. Tad ar tikrai tai žmogaus proto galia, ar čia ne kažkieno aukštesnio pasakyta ar parodyta vizija. Nors mes bandome viską atmesti, viską paneigti ir bandyti viską aiškiti savaip, bet mūsų teorijos yra laikinos. Mes juk vis dar vadovaujamės Darvino evoliucijos teorija. Nors pats mokslininkas yra pasakęs, kad aš taip įsivaizduoju, aš taip suprantu, mano žinios paremtos šiuolaikinio mokslo rezultatais, bet tai yra laikina ir tai nereiškia, kad taip yra. Tad kas laikina tampa mums kartais priimtina, tačiau kas amžina linke viską atmesti ir neigti. Aišku kiekvienam yra teisė rinktis.

Prieš pačes šventes... Zmogus nezinai kada sandalus atmesi... Saugokites pilieciai