Iš „tulpinių“, kaltinamų žiauriomis žmogžudystėmis ir kitais nusikaltimais, teismai neišgirdo nei prisipažinimų, nei atgailos, o vien tik skundus.
„Tulpinių“ pėdsakai – ir Klaipėdoje
Praeitame numeryje jau rašėme, kad Virginijus Baltušis šį kartą buvo nuteistas už 23, Audrius Andrušaitis – už 21, o Algimantas Vertelka – už 11 žmogžudysčių. Visiems trims dar galima pridėti po tris nužudymus, už kuriuos kartą jie jau buvo nuteisti iki gyvos galvos.
Ir tai dar ne viskas – „Akistata“ jau pradėjo rinkti medžiagą apie klaipėdiečio Sigito Gaidjurgio ir jo parankinių įvykdytus nužudymus. Po mėnesio kito pradėsime spausdinti straipsnių ciklą apie žudynes Klaipėdoje. Tuose straipsniuose vėl susitiksime su kai kuriais „tulpiniais“. Daugiausia – su V. Baltušiu. Uostamiestyje jis dalyvavo nužudant 4 žmones.
Bet dar kartą sugrįžkime prie paskutinio „tulpinių“ bylos nuosprendžio. Kaip minėta, V. Baltušį, A. Vertelką ir A. Andrušaitį teismas pripažino nebepataisomais ypatingai pavojingais visuomenei asmenimis. Todėl teisėjai jiems skyrė pačią griežčiausią bausmę – kalėti iki gyvos galvos ir tik kalėjimo režimu.
Tuoj išeis į laisvę
Kiek kitaip buvo įvertinti Dariaus Blinkevičiaus veiksmai. Vėl pacituosime nuosprendį: „D. Blinkevičius padėjo padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmė – dviejų žmonių nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. D. Blinkevičiaus padėjimas pasireiškė aktyviais veiksmais – jis nešiojo ginklus, stebėjo aplinką, tuo šalino kliūtis nusikaltimo vykdytojams, be to, perdavė V. Baltušiui signalą per radijo stotį apie artėjantį A. Krivicko automobilį. Atsižvelgiant į D. Blinkevičiaus kaip padėjėjo vaidmenį nusikaltimo padaryme jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už numatytą LR BK 129 str. 2 d. sankcijos vidurkyje“.
Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje numatyta – tas, kas nužudė du ar daugiau žmonių (čia D. Blinkevičiaus atvejis), baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Šiuo metu žmogaus gyvybė teismuose vidutiniškai vertinama 10 su puse metų nelaisvės. D. Blinkevičiui teismas yra paskyręs kalėti 8 metus, bausmę jis atlieka pataisos namuose. Šiaip jau tie už nužudymą vidutiniškai 10 su puse metų gavę nuteistieji vidutiniškai kali tik 6 metus ir 3 mėnesius. Taigi jau galima ruoštis D. Blinkevičių sutikti laisvėje, nes jis buvo sulaikytas 2004 metų rugpjūčio 18 dieną ir beveik 5 metus išbuvo suimtas iki teismo.
Padėjo demaskuoti gaują
Dar labiau pasisekė Dainiui Skačkauskui. Nors jis jau ir iki tol buvo teistas tris kartus, teismas atsižvelgė į generalinio prokuroro pavaduotojo prašymą ir D. Skačkauskui paskyrė tik laisvės apribojimą 2 metams. Tai padaryta dėl to, kad D. Skačkauskas davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, jų niekada nekeitė.
„Teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis D. Skačkauskas, dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, daręs nusikaltimus, susijusius su šio susivienijimo veikla, nebuvo inciatyvus, atlikdavo tik antraeilį vaidmenį nužudymuose, kuriuose jis dalyvavo, jis pats tiesiogiai nei vieno asmens nenužudė, juose atlikdavo tik pagalbinį vaidmenį ir tokį vaidmenį atlikdavo nusikalstamo susivienijimo vadeivos ar kito inciatoriaus nurodymu“. Šis ilgas sakinys – iš nuosprendžio. Ten dar parašyta, kad D. Skačkauskas nusikaltimuose dalyvavo dėl psichinės prievartos, grasinant nužudyti jį patį bei artimuosius.
„D. Skačkausko suteikta informacija padėjo ne tik atskleisti konkrečias veikas, tačiau turėjo lemiamą reikšmę demaskuojant vieną iš pačių žiauriausių nusikalstamų susivienijimų Lietuvos valstybės istorijoje“, – konstatuoja teismas.
Ir dar viena citata: „Tai, kad D. Skačkausko parodymai, duoti tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, padėjo demaskuoti nusikalstamo susivienijimo „tulpiniai“ veiklą, buvo matyti ir iš kitų kaltinamųjų, ypač V. Baltušio ir A. Vertelkos, žeminančio pobūdžio vertinimų, komentuojant D. Skačkausko parodymus. Darytina išvada, kad D. Skačkauskas jokiu būdu nėra teigiama asmenybė šios bylos tyrimo metu atskleistų nusikalstamų veikų požiūriu, tačiau žinant tokias aplinkybes, kad nuo 1994 metų iki 2000 metų V. Baltušis, A. Vertelka ir A. Andrušaitis iš esmės sugebėjo būti nematomi, operatyvinės tarnybos neturėjo jokios informacijos apie jų konspiracines gyvenamąsias vietas, ginkluotę, transporto priemones ir padarytas nusikalstamas veikas, negalima paneigti, kad pripažinimas sau, kad kaltas dėl nusikaltimų darymo, kad toks prisipažinimas per teismą ir visuomenei neverti tam tikro įvertinimo dėl atliktos pilietinės pareigos“.
Nauji skundai
Viskas. Taškas. Daugiau jokių sunkiai suprantamų citatų. Tačiau „taškas“ – tik šiame straipsnių cikle. Teismai „tulpinių“ bylas atsivers dar ne sykį. Šį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir V. Baltušis, ir A. Vertelka, ir A. Andrušaitis, ir D. Blinkevičius yra apskundę. Pernai lapkričio 5-ąją Lietuvos apeliacinis teismas jau pradėjo nagrinėti „tulpinių“ skundus.
Kaip ir ankstesnieji, taip ir šis teismo posėdis prasidėjo nuo naujų prašymų. Teismas atmetė A. Vertekos ir A. Andrušaičio prašymus nuo bylos nagrinėjimo nušalinti valstybinį kaltinimą palaikančius prokurorus, bet nusprendė atleisti A. Vertelką iki šiol gynusį advokatą Benediktą Paulauską.
Kalėdami Lukiškėse „tulpiniai“ dabar turi daug laiko skaityti nuosprendžius, rašyti skundus. Jie neužmiršti artimųjų. Kol kas A. Vertelka ir V. Baltušis – vieni iš dažniausiai lankomų nuteistųjų iki gyvos galvos. O išėjimas į teismo posėdžius jiems vis šiokia tokia pramoga ir dar viena galimybė pasimatyti su giminėmis.
Pabaiga (pradžia – Nr. 83, 2009 m.)
Žilvinas VIZGIRDA
