Kūčių vakarą pas „Svainijos“ parduotuvės savininką užsuko aštuoni jo pažįstami Panevėžio banditai. Septyni – reketuoti, o vienas – atsigerti arbatos.
Nuaidėjus šūviams „Svainijoje“, teisėsauga, nors ir pavėluotai, sujudo. Dėl reketo, turto prievartavimo buvo iškelta net 11 bylų.
Tačiau tai, kad net trys parduotuvėje sužeisti reketininkai paspruko, buvo didžiulė policijos klaida. Jų nesiimta saugoti ar sulaikyti, tad Audrius Lazauskas-Lazeris, Vidmantas Kirklys-Mutka ir Virginijus Rakauskas-Pingvinas dingo Europos platybėse. Teisėsaugininkų rankose liko tik vienintelis Kęstutis Vaitiekūnas-Kestorius.
Nuteisti reketininkai
Ir per tardymą, ir teisme Kestorius buvo nuoseklus ir nepripažino savo kaltės. Tuoj po įvykio, dar gydomas ligoninėje, jis pasakojo, kad nustebo pamatęs pertvarkytą „Svainijos“ poilsio kambarį, nes biliardo stalas buvo nustumtas į pasienį. Visiems 8 vyrams suėjus į vidų, anot K. Vaitiekūno, R. Okuličius esą pradėjęs šaudyti. Trys jo sėbrai buvo nušauti, kai sugriuvę į patalpos nišą esą dengęsi nuo šūvių, o V. Tuzovas buvo nušautas iš karto.
Tačiau šia jo versija teismas nepatikėjo ir K. Vaitiekūnui skyrė 8 metus laisvės atėmimo. Drauge su juo už turto prievartavimą iš „Svainijos“ savininkų 7 su puse metų laisvės atėmimo bausme buvo nubaustas G. Muraška, 6 su puse – A. Paltanavičius, 5 metams – A. Petraitis, 3 metams – A. Čiukčys.
Bausmę K. Vaitiekūnas atliko Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Pasakojama, kad įkalinimo įstaigoje Kestorius beveik visą laiką studijavo Bibliją. Kolonijoje jis elgėsi gerai, neturėjo jokių nuobaudų, tad į laisvę buvo išleistas beveik 2 metais anksčiau laiko. Tačiau Biblijos studijos nuo nusikaltimų nesulaikė. 2004-ųjų žiemą K. Vaitiekūnas įkliuvo dėl plėšimo ir vėl buvo nuteistas – šįkart 4 metams laisvės atėmimo.
Dėl „Svainijos“ įvykių K. Vaitiekūnas kreipėsi net į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), tačiau jo skundas nagrinėti nebuvo priimtas, nes dar nebuvo išnaudotos visos teisinės galimybės Lietuvoje. Savo skunde K. Vaitiekūnas rašė, kad tuoj po sulaikymo tuometiniai politikai jį pavadino reketininku, o tai galėję įtakoti teismų sprendimus. Pagal EŽTT taisykles K. Vaitiekūnas turėjo savo šalyje bylinėtis su politikais, nušalinti teisėjus ir tik tada kreiptis į Strasbūrą, o to nebuvo padaryta.
Sulaikyti Ispanijoje ir Prancūzijoje
Gerokai ilgesnis kelias iki belangės buvo kitų trijų likusių gyvų to vakaro „Svainijos“ svečių.
Pirmasis Ispanijoje 2001-ųjų metų pavasarį buvo sulaikytas A. Lazauskas. Tačiau dėl mūsų diplomatų nerangumo po kurio laiko iš kalėjimo jis buvo paleistas ir antrą kartą sulaikytas tik po metų. Į Lietuvą su ginkluota apsauga jis buvo atskraidintas 2003-iųjų pavasarį.
Beveik tuo metu į Lietuvą iš Prancūzijos buvo sugrąžintas ir V. Kirklys. Šioje šalyje į teisėsaugininkų rankas jis pateko už vagystę iš parduotuvės. V. Kirklys nelaukė, kol Prancūzijoje pasibaigs jo išdavimo oficiali procedūra, ir pats pareiškė norą grįžti į Lietuvą.
Dar du nuteistieji
Lietuvoje V. Kirklio laukė prokurorai, tyrę „Svainijos“ bylą, ir jų kolegos, aiškinęsi Vidmanto M. nužudymą. Šis vyras buvo subadytas peiliu 1996 metų spalio 27-ąją. Įslaptinti liudytojai teigė, kad tai padarė V. Kirklys, tačiau prokurorams nepavyko surinkti daugiau jo kaltės įrodymų, tad byla dėl nužudymo jam buvo nutraukta.
O štai dėl turto prievartavimo „Svainijoje“ ir A. Lazauskas, ir V. Kirklys buvo nuteisti. Nors abu neigė, kad į „Svainiją“ ėjo reketuoti R. Okuličių, Panevėžio apygardos teismas A. Lazauską nuteisė 4 su puse, o V. Kirklį – 5 metams laisvės atėmimo. Abu nuteistieji nuosprendžius buvo apskundę Apeliaciniam teismui, tačiau vėliau apsigalvojo ir skundus atsiėmė.
A. Lazausko pavardė dar kartą buvo sumirgėjusi spaudoje jau dėl to, kad jis su broliu turėjo valstybei sumokėti per 320 000 litų mokesčių už iš motinos paveldėtą milijoną.
Paskutinis taškas
Ilgiausiai slapstytis sekėsi Virginijui Rakauskui-Pingvinui. Galbūt policija jo būtų ir nesuradusi, tačiau 2005 metų rugsėjį, beveik po 9 slapstymosi metų, jis pats prisistatė į Generalinę prokuratūrą.
Kaip ir visi kiti, taip ir V. Rakauskas neigė savo kaltę – sakė esą pas R. Okuličių jis atėjęs ne reketuoti, o atsigerti arbatos. Taigi septyni vyrai ėjo reketuoti, o aštuntasis – numalšinti troškulį... Įdomiausia tai, kad teismai tuo patikėjo. Ir Panevėžio apygardos, vėliau – ir Apeliacinis teismas.
„Akistatos“ kalbintas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Audrius Leonavičius sakė, kad jų darbas nuėjo šuniui ant uodegos. Praėjus tiek metų daug kas buvo užmiršta, parodymus pakeitė ir pats R. Okuličius. Jis susitaikė su V. Rakausku.
Anot kai kurių šaltinių, susitaikyti buvo suinteresuoti abu. Po žudynių kalbėta, esą kai V. Rakauskas gulėjęs „Svainijoje“ peršauta koja, jam buvę bandoma į rankas įkišti peilį, kad atrodytų, jog reketininkai puolė pirmi. Tad R. Okuličius, galbūt bijodamas, kad apie tai Pingvinas neprabiltų, ir liudijo pastarojo naudai. V. Rakauskas teisme iš tikro nieko daugiau, tik apie arbatos gėrimą, ir nepasakojo, sakė esą jau viską pamiršęs, o slapstęsis dėl to, kad bijojęs persekiojimo ir pats buvęs reketuojamas.
Taip buvo padėtas paskutinis taškas „Svainijos“ byloje. Liko galioti versija, kad R. Okuličius šaudyti ėmė tada, kai V. Tuzovas jį puolė ir nuplėšė akinius. Esą kadangi be akinių R. Okuličius blogai matęs ir dar buvęs apimtas šoko, tai šaudė į „šešėlius“, kurie artinęsi prie jo.
Jokie įtarimai nepasitvirtino
Tokia buvo oficiali versija, tačiau Panevėžyje daug kas abejoja, ar iš tikrųjų viskas vyko taip, kaip nusprendė teisėjai. Galbūt tai buvo visiems patogi versija – R. Okuličius apšvarino Panevėžį ir jam už tai reikėjo tik padėkoti.
Jau praeitame numeryje rašėme, kad reketuoti „Svainijos“ savininko buvo atėję kelių Panevėžio gaujų vadai ir nė vienas jų nebuvo ginkluotas. Tai gal vis dėlto ne tik Pingvinas, bet ir kiti buvo atėję pas verslininką išgerti arbatos ar draugiškai išsiaiškinti santykių?
Teisme kai kurie įslaptinti liudytojai – Saša, Arnas Tamulionis, Zigmas Michelsonas, Edmundas, Jadvyga – sakė, esą jie jau gruodžio viduryje žinoję, kad R. Okuličius planuoja susidoroti su reketininkais. Jų žiniomis, Keša – taip tam tikruose sluoksniuose buvo vadinamas R. Okuličius – ir pats dalyvaudavęs reketuojant kitus (kaip sakė liudytojai, rinkdavęs „nalogą“).
Kalbėta, kad Keša esąs susprogdinęs ar užsakęs susprogdinti kelis konkuruojančių su juo prekybininkų kioskelius. Vėliau dėl neteisėto sprogstamųjų medžiagų įgijimo ir laikymo, taip pat turto sunaikinimo R. Okuličiui buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau jam nuteisti pritrūko įrodymų.
Dar buvo kalbama, esą žudynes „Svainijoje“ užsakę Psicho ir kitų gaujų teroro nebepakentę verslininkai – esą jie sumetę R. Okuličiui po 5000 JAV dolerių. Prokurorai tokią versiją nagrinėjo, tačiau įrodymų, kurie ją patvirtintų, nepakako.
Vienu metu R. Okuličiaus bute net buvo įmontuota slapta pasiklausymo aparatūra – tikėta, jog verslininkas gali ką nors prasitarti. Tačiau šis žinojo, kad jo yra klausomasi. Pasakojama, kad R. Okuličius mėgdavęs savo svečius atsivesti prie tų vietų, kur buvo sumontuoti mikrofonai, ir rimtu balsu tyčiotis iš pokalbių besiklausančių pareigūnų. O kad bute sumontuota aparatūra, Kešai pasakė jį saugojęs Valstybės apsaugos departamento pareigūnas. Apskritai ilgainiui R. Okuličių saugoję karininkai susibičiuliavo su juo. Kalbama, kad būta ne tik bendrų pietų, bet ir puotų, pasikaitinimo pirtelėje, ir net „naktinių plaštakių“. Kai apie tai sužinojo Valstybės apsaugos departamento vadovai, apsauga buvo nedelsiant pakeista, o R. Okuličių ėmėsi saugoti ne tokie paslaugūs „Aro“ pareigūnai.
Žilvinas Vizgirda
Kitame numeryje:
Smogikų klubas
Spirito vagystės
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (1)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (2)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (3)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (4)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (5)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (6)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (7)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (8)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (9)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (10)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (11)
Krauju ir lavonais nusėtas „tulpinių“ kelias (12)
